Kalbėdamas apie tai, kaip kilo šio festivalio idėja, LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas pažymėjo, kad viskas prasidėjo nuo pernai Valstybės dieną toje pačioje vietoje atliktos Amilcare’s Ponchielli operos „Lietuviai”, rašoma pranešime spaudai.
„Jau tada supratome, kad vieno mūsų renginio šioje erdvėje neužtenka – visa tai galima išplėsti į festivalį ir taip pratęsti anksčiau Trakų pilyje LNOBT rengto vasaros festivalio tradiciją. Daugelis pasaulio operos ir baleto teatrų turi savo vasaros sezonus ar festivalius. Dažniausiai jie vyksta atvirose erdvėse ir pristato įvairiausias premjeras. Kuria kryptimi toliau judės festivalis „LNOBT Open“ – galėsime pasakyti po metų, o kol kas apsiribosime Valdovų rūmų Didžiajame kieme vykstančiais renginiais. Pirmiausia pristatysime „Vilnius City Opera“ kūrėjų atnaujintą Giacomo Puccini „Bohemos“ pastatymą. Tai bus nauja šio spektaklio versija su naujos kartos operos solistais.
Vėliau – baleto vakaras, į kurį sugrįžta Krzysztofo Pastoro „Bolero“, o kartu rodoma ir premjera – Ludwigo A. Minkaus baletas „Paquita“. Ji atsidurs mūsų teatro repertuare, su šiuo spektakliu taip pat ketiname keliauti po regionus, minėdami artėjantį Lietuvos baleto 100-metį. Ir, žinoma, jau minėta opera „Lietuviai“: tikimės, kad po metų, radę tinkamą finansavimą, festivalyje galėsime pristatyti nebe koncertinį šios operos atlikimą, o pilnavertį operos spektaklį“, – kalbėjo J. Sakalauskas.
„Mes esame ypatingai suinteresuoti A. Ponchielli opera „Lietuviai“: net italai iki šiol nustemba sužinoję, kad egzistuoja jų garsaus kompozitoriaus opera tokiu pavadinimu. Tai tikras Europos kultūros fenomenas, kuris pelnytai galėtų tapti Lietuvos ir Vilniaus įvaizdžio dalimi. Ir, žinoma, džiaugiamės, kad kartu su naujuoju festivaliu LNOBT sugrįžta prie savo ištakų, prie pirmųjų mūsų mieste operos ir baleto namų. Autentiškuose Valdovų rūmuose operos ir baleto pasirodymai vyko jau XVI-XVII amžiuje.
Beje, būtent baleto pasirodymai buvo pradėti rengti anksčiau – maždaug prieš 500 metų, operos – tik maždaug prieš 400 metų. Šaltiniai liudija, kad dažniausiai muzikiniai renginiai vykdavo rūmų viduje, bet labai gali būti, kad vasaros švenčių metu galėdavo būti šokama ir lauke“, – istorines aplinkybes išsamiau aptarė dr. Vydas Dolinskas, Nacionalinio muziejaus LDK valdovų rūmų direktorius.
LNOBT vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila papasakojo, kaip įsivaizduoja festivalio ateitį: „Norėčiau, kad „LNOBT Open“ neapsiribotų tuo, ką rodome teatre ir ką mes patys jam sukuriame. Didžiausias lūkestis, kad galėtume pakviesti ryškiausias pasaulio žvaigždes, rodyti kviestinius operos ar baleto pastatymus. Žinoma, jie turėtų tikti tai vietai, kurioje bus rodomi.
Mano manymu, pavadinimas „LNOBT Open“ turėtų asocijuotis ne su tuo, kad visi renginiai vyksta atviroje erdvėje, o labiau su tuo, kad tai atviras visiems festivalis. Galvojam ir apie barokinių operų pastatymus, kurių sugrįžimas čionai, į Valdovų rūmus, būtų logiškas ir simboliškas. Taigi festivalis – puiki platforma sukurti kažką nauja, ne tai, ką įprastai rodome teatre. Juk prieš 15 metų ir „Bohema“ buvo neįprastas spektaklis su jaunais, mažai kam tuo metu žinomais atlikėjais. Šiame pastatyme Asmik Grigorian sukurtas Miuzetės vaidmuo tapo didžiuoju postūmiu jos tolimesniam skrydžiui. Lygiai taip, tikiuosi, dabartinė jaunoji karta nuo „Bohemos“ galės pradėti savo didžiuosius skrydžius“, – vylėsi dirigentas.
„Bohemos“ ir „Paquitos“ kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius pasidžiaugė tuo, kad legendinis „Bohemos“ spektaklis sugrįžta į sceną – vadinasi, jis tikrai patiko žiūrovams. „Per 30 darbo teatre metų man pavyko pasiekti, kad vien pamatę J. Statkevičiaus pavardę žmonės eina žiūrėti spektaklio. Manau, ne tik „Bohemos“, bet ir „Paquitos“ žiūrovai tikrai nenusivils. Būtent šis baletas šįmet ir bus tikrasis naujojo festivalio pamatų „cementas“. Tai – „dovaninis“, itin gražus pastatymas. Ir negalvokite, išvydę vieną rausvą spalvą, kad ten viskas labai paprasta.
Kuo paprasčiau atrodo – tuo yra sudėtingiau... Štai aš daugybę metų svajojau, kad teatro spektaklyje būtų balti kulisai ir baltos grindys, bet niekaip nepavykdavo to pasiekti, nes man sakydavo, kad tai labai sunku padaryti arba neįmanoma to gerai apšviesti. Nors madų demonstracijose baltas podiumas kažkodėl įmanomas... Ir pagaliau, po 30-ies metų, man pavyko. Tad pasiduoti niekada neverta. Atėjo laikas, kai galiu rinktis, su kuo man dirbti, o su Martynu Rimeikiu dirbti buvo labai smagu, nes jis reiklus žmogus“, – pabrėžė J. Statkevičius.
Savo ruožtu LNOBT baleto meno vadovas ir „Paquitos“ premjeros choreografas M. Rimeikis akcentavo, kad šiuo metu ir žiūrovams, ir patiems artistams labiausiai trūksta gražios šventės: „ Apie tai galvojant, ir buvo pasirinkta programa. „Paquitos“ LNOBT repertuare nebuvo jau tris dešimtmečius, o tai – vienas iš gražiausių baleto klasikos perlų. Tik norėjosi estetikos atžvilgiu tą šventę padaryti šiek tiek kitokią, todėl džiaugiuosi, kad J. Statkevičius sutiko būti mūsų komandos dalimi. Jo dalyvavimas žiūrovams – jau savaime įvykis ir šventė. Kartu su „Paquita“ rodomas choreografo K. Pastoro „Bolero“ atstovauja kitam – neoklasikos žanrui. Tai tiesiog puikus kūrinys, kupinas aistros ir energijos“, – pabrėžė choreografas.
