Grupės vardas ilgus metus buvo siejamas tik su vienu vardu – amerikiečių prodiuseriu ir kompozitoriumi Ryan'u Lott'u. 2007 metais pradėjęs karjerą „Son Lux“ slapyvardžiu, pernai jis ryžosi pokyčiams ir į grupės sudėtį įtraukė dar du narius – gitaros virtuozą Rafiq'ą Bhatią ir būgnininką Ian'ą Chang'ą. Grupės tapsmą trio kolektyvas pernai pažymėjo birželio mėnesį pasirodžiusiu nauju albumu „Bones“. Jis ir bus pristatomas „Son Lux“ koncerte „Lofte“.
Prieš atvykdami į Lietuvą, amerikiečiai davė išskirinį interviu apie savo kūrybą ir koncertą Vilniuje.
- Kokia jūsų grupės pavadinimo istorija?
- Mes esame simetrijos gerbėjai ir mums labai patinka dviprasmybės. Skirtingomis kalbomis mūsų pavadinimas tariamas skirtingai – nuo „Sun“ iki „Son“, nuo „Lux“ iki „Luxe“, ir reiškia skirtingus dalykus. Pavyzdžiui, vieniems tai asocijuojasi su „saulės šviesa“ („sun light“, tokia ir buvo priminė idėja), kitiems – su „išskirtiniu skambesiu“ („luxurious sound“) ir t.t
- „Bones“ yra ketvirtasis „Son Lux“ albumas, bet pirmasis nebe solo, o trijulės darbas. Kas paskatino keisti grupės sudėtį ir kaip sekasi dirbti jau visai nemažoje komandoje?
- Grupės pagausėjimas nebuvo planuotas, tai, galima sakyti, nutiko netyčia. Prieš tai išleistas „Son Lux“ albumas „Laterns“ sulaukė didelio dėmesio ir jo pristatymo turas tapo labai rimtu reikalu, todėl Ryan'as (Ryan'as Lott'as, „Son Lux“ įkūrėjas – aut. past.) suprato, jog jam reikės pagalbos studijinius įrašus tinkamai pristatyti gyvuose koncertuose. Jis pasikvietė Rafiq'ą, o šis Ian'ą. Jau po pirmųjų koncertų drauge tarp mūsų įvyko chemiją ir supratome – skirstytis neverta, mums puikiai sekasi dirbti kartu. Vienintelė problema su kuria dabar susiduriame – per daug idėjų ir minčių, bet juk tai labai gera problema!
- Kaip apibūdintumėte savo skambesį ir kur ieškote įkvėpimo kūrybai?
- Sunku apibūdinti savo pačių muziką: mes esame per arti jos, kad galėtume ją išgirsti taip, kaip tai daro kiti. O įkvėpėjų turime daug: Bob Dylan, Hamza El Din, Radiohead ir Portishead, Andrew Norman, Young Thug, Zaha Hadid, Dawn of Midi, Samiyam, senegaliečių šokiai su būgnais, Kendrick Lamar, Björk, Sister Rosetta Tharpe ir dar daug daug visko.
- Jūs kuriate muziką ir kino filmams (pavyzdžiui, „Popieriniai miestai“), ir serialams, ir reklamoms. Ar labai skiriasi kūrybinis procesas, kai studijoje kuriate sau, ir kai dirbate užsakymams?
- Kai kuriame filmams ar reklamos, muzika būna įsprausta į tam tikrus rėmus. O kai kuriame muziką sau – ji tokia, kokia mums patiems patinka.
- Ar muzika yra jūsų pagrindinis darbas?
- Taip, mums visiems trims labai pasisekė, jog muzika yra ne tik mūsų pomėgis, bet ir pragyvenimo šaltinis.
- Kai negrojate, ką veikiate laisvalaikiui?
- Ian'as niekada nesiliauja grojęs, išskyrus tada, kai valgo. Ryan'as niekada nesiliaujęs dirbęs, o Rafiq'as, regis, niekada nesilinksmina.
- Ko patys šiuo metu klausotės savo grotuvuose?
- Xenia Rubinos, Olga Bell, Rev. Cleophus Robinson, Helado Negro, Radiohead ir Erroll Garner.
- Ar turite kokių ypatingų ritualų prieš pat užlipant ant scenos?
- Apsikabiname.
- Iki šiol nesate buvę Lietuvoje, tiesa? Ką žinote apie šią šalį?
- Arčiausiai Lietuvos turbūt buvome, kai porą sykių grojome Varšuvoje, tai buvo puikūs koncertai. O Lietuvoje išties grosime pirmą kartą. Tai bus pirmasis mūsų koncertas ne tik Lietuvoje, bet ir toliausiai Rytų Europoje, kur visi trys esame buvę. Nekantraujame susipažinti su lietuviais ir apie Lietuvą sužinoti daugiau!
