Jis buvo vienas iš pirmųjų, kuris naujoje nepriklausomoje Lietuvoje pelnė vakarėlių liūto titulą. Jogaila Morkūnas nuo to neapsvaigo, o pats ėmėsi pramogų verslo.
Šis vyras gali ištarti tris kartus daugiau žodžių per minutę nei eilinis žmogus. Jogas, regis, niekada nesuaugs. Jau po kelių minučių statiškos situacijos mindžikuoja, dairosi, šaudo akimis, fiksuoja žmones, planuoja galimybes. Gera pusė Lietuvos ji vadina tiesiog vardu.
Nepagydomas nenuorama. Kas tie jo energijos šaltiniai? „Dažniausiai tai būna pirmoji ryto kava, kartais – šampanas, – pasakoja Jogaila. – Per naktį pavyksta išsimiegoti. Būna, kad pakanka penkių valandų, o būna, kad galiu sau leisti ir dešimt. Savotiškai pasikraunu ir per vakarėlius. Bendraudamas su sėkmės lydimais žmonėmis semiuosi iš jų idėjų, energijos. Tai labai padeda, nes jau ryte pabundi su nauju veiksmo planu. Aš – kaip tas dabar populiarus ekonominis hibridas, kuris nejudėdamas pasikrauna naujiems veiksmams. Energija gimdo energiją. Mane dar įkvepia tam tikros pasaulio vietos. Niujorkas, Honkongas, Berlynas – jų kultūringi žmonės ir milžiniškos šių megapolių jėgos energetika. Kartais pakanka čia pabūti dvi dienas ir jaučiuosi vėl kupinas jėgų.“
Nieko nėra baisiau už nieko neveikimą. Tai 36-erių vyras suprato jau vaikystėje. „Dalyvavau vietos futbolo lygoje, vėliau – jaunųjų kriminalistų būrelyje, – juokiasi Jogas. – Dirbau ūkinių prekių parduotuvėje, o paskui dvejus metus pas savo mokyklos direktorių spausdinau raštus ir už tai gaudavau 42 rublių atlyginimą. Du rubliai man, 14-mečiui vaikinui, buvo išskaitomi dėl... viengungystės.“
Nuo 16-ikos Jogaila pradėjo dirbti Lietuvos televizijoje. Vedė pramogines laidas, rengė siužetus rimtoms informacinėms laidoms. Modernus, greitakalbe kalbantis ir nemažai klaidų darantis vaikinas užkliuvo LTV mohikanams ir buvo išguitas. Tačiau Jogas greitai įkūrė savo pramogų organizavimo agentūrą „Pirmoji kava“ ir pats pradėjo rengti ir vesti laidas per kitą televiziją. Būdamas 24-erių pasistatė namą.
Agentūra pavadinta „Pirmoji kava“, o jo vadovui dažnai tenka vakaroti ilgai. Kas jis – vyturys ar pelėda? „Nesvarbu. Aš kelerius metus vedžiau LTV laidą „Labas rytas“ ir keldavausi prieš penkias. Reikia ir negalvoji, kas tu toks. Dabar mano gyvenimo režimas vėl nestandartinis. Šiokiadieniais darbe galiu pasirodyti apie 11 ryto. O savaitgaliais mano rengiamos linksmybės užtrunka... Režimas priklauso nuo to, kaip klostosi reikalai“, – samprotauja vyras.
Gyvenimo kreivės
Jogaila dažniausiai linksmas – tikra gyvenimo šventė. Kartais, kai nemato svetimi, būna piktas dėl netinkamai atliktų darbų. Bet neteko jo matyti nelaimingo, pasyvaus, reikalaujančio dėmesio ir paguodos.
Jogaila Morkūnas (Fotodiena.ltnuotr.)
„O ką daryti? Ką daryti, jei aš myliu gyvenimą, toks esu, man patinka, ką darau. Visai nenoriu vienytis su tipiškais lietuviškais smūtkeliais – rūpintojėliais. Aš taip nesijaučiu, nes gyvenu gerai. O jei kas nesiseka, pakeičiu požiūrį į problemą", – aiškina pramogų liūtas.
Jogui buvo 12 metų, kai į tėvo vairuojamą mašiną Molėtų plente įvažiavo girtas traktorininkas. Tėvas, advokatas, skubėdamas į bylos nagrinėjimą žuvo.
„Mano tėvas pagal tuometinius paskyrimus dirbo Molėtuose. Jį matydavau tik savaitgaliais. O man reikėjo ryšio, veiklos, bendravimo. Šiuo gyvenimo epizodu labiausiai buvo gaila mamos. Gal ciniškai skamba...“ – prisipažino J.Morkūnas.
Prieš gerą dešimtmetį Jogaila garsėjo kaip vasaros dailės plenerų, teminių vakarų rengėjas. Tai vykdavo jo sodyboje Molėtų rajone, Pagraužės kaime. Mediniame name buvo ne tik biliardo stalas, bet ir daug vertingų paveikslų, suvenyrų. Prieš aštuonerius metus namas dėl elektros įrangos gedimo supleškėjo. Jogas spėjo dar tą patį vakarą atvykti ir nusifotografuoti prie smilkstančių namo griaučių. Jis kasmet drausdavo turtą, o tąkart savaitę pavėlavo. Tačiau nuotrauka išėjo ne makabriška, o linksma. Jogiška.
„Manau, kad viskas tik į gera, – nesileidžia sugniuždomas Jogaila. – Jei nebūtų sudegusi Pagraužė, dabar turbūt būčiau sėdėjęs ten vienišas savaitgaliais ir laukęs, kas atvyks. Supratau, kad esu miesto žmogus. Nemėgstu kaimo, manęs nesvaigina gamta, nekenčiu uodų, nesimaudau ežeruose. Dabar beveik visi turi sodybas ir ten nuobodžiauja.
O mano kelionių geografija pasikeitė. Tolimiausia kelionė iš Vilniaus – į oro uostą. O iš ten...“
Nesusiformavęs vyras
Jogaila anksti vedė. Anksti išsiskyrė. Žavų vyrą nuolat lydi taip pat žavios gyvenimo draugės. Tačiau visa tai vėl baigiasi skyrybomis. Kodėl?
„Mano požiūrį į santuoką skyrybos paveikė taip: kai dabar savaitgaliais matau pravažiuojančius vestuvių automobilius, ploju rankomis, kad tai laimingiausia mano gyvenimo diena, kad tos vestuvės ne mano.“
Apie dabartinę draugę daug gražuolių šalia savęs turėjęs vyras nekalba. „Man viskas labai gerai“, – pučia miglą į akis ir juokiasi.
Jogaila Morkūnas ir Violeta Repčenkaitė-Vosylė (Fotodiena.lt nuotr.)
„Svajonių moteris? Svajonių bosas? Svajonių mašina? – svarsto Jogaila. – Tai kintantis modelis. Kartais noriu, kad šalia manęs būtų moteris, kuri privirusi barščių ir prikepusi kotletų ištikimai lauktų namuose. O kitą kartą pats mielai jai daryčiau. Šia prasme esu nesusiformavęs žmogus. Gal bėgantys metai ir branda man padės, kai žinosiu, kad man patinka taip ir ne kitaip.“
Su buvusia šeima Jogaila išlaikė gerus santykius. „Su buvusia žmona Audra Budryte dažnai matomės. Kiek galiu, stengiuosi padėti, – pasakoja jis. – Bendrauju su 12-mečiu sūnumi Adomu. Tikriausiai per mažai. Dažniausiai lankausi jo koncertuose – jis paveldėjo ne mano, o muzikų šeimos atstovės Audros gabumus. Adomas skambina fortepijonu, griežia smuiku, pučia klarnetą, kuria muziką. Neseniai mes įstojome į Jėzuitų gimnaziją. Taip – mes. Adomas perėjo be vargo, o aš prieš tėvelių konkursą jaudinausi. Iš anksto atsiprašiau sūnaus, jei nepavyks. Jis suprato. Laimė, viskas baigėsi gerai.“
Jogailai buvo 24 metai, kai jis už užsidirbtus pinigus Vilniaus priemiestyje pasistatė trijų aukštų namą. Žaros gatvėje išdygęs pastatas tapo pramogų verslo štabu. Čia įsikūrė Jogailos pramogų organizavimo agentūra „Pirmoji kava“. Pirmame aukšte veikė televizijos studija, kuri filmavo jo prodiusuojamas laidas „Pusryčių klubas“, „Arbatos klubas“, „Grietinėlė“, proginius renginius ir koncertus. Tuomet namo durys nebuvo rakinamos, nes kai Jogailos darbuotojos ryte ateidavo į darbą, rasdavo iš jo dar neišėjusių žmonių. Ir dėl objektyvių, ir subjektyvių priežasčių.
„Aš ten turėjau sau tvirtovę trečiame aukšte“, – tvirtina Jogaila. Vienu metu Jogas buvo pabėgęs gyventi į vieną iš naujų sostinės daugiaaukščių Konstitucijos prospekte. „Pamaniau: ką lengviau iškraustyti – visą kontorą iš savo namų ar išsikraustyti pačiam? Mano gyvenimo formulė: vasarą gyventi Žaroje, o žiemą – mieste“, – planuoja jis.
Kelionių magija
Užsienyje Jogaila būna vos ne kiekvieną savaitę. Išlekia porai dienų. Yra aplankęs 62 pasaulio šalis. Tikslas – 100.
„Man šiose kelionėse labiausiai patinka... kelionė, – prisipažino vyras. – Būtinai lėktuvu. Kartais skrisdamas į tolimą kraštą ore ir oro uoste praleidžiu daugiau laiko nei kelionės tikslo vietoje. Man smagu savaitgalį nuskristi į Niujorką. Ten pavakarieniauju, papusryčiauju, patiriu smagių pramogų ir – namo. Porai dienų nuskridau pasveikinti bičiulio su gimtadieniu į Honkongą. Man tiek laiko pakanka svečiuotis, nes po savaitės jau nerasčiau sau vietos be veiklos. Mane keri oro uosto ir lėktuvų kultūra. Aš kolekcionuoju lėktuvus, skrydžius, oro uostus, stiuardeses, pasaulio valstybes. O gal tai tiesiog prigimtinis siekis judėti? Aš neturiu pinigų, jie visi taupomi kitam skrydžiui ar šventei. Stebinu draudikus atsikalbinėdamas dėl pensinių fondų. Gyvenu ir džiaugiuosi gyvenimu dabar, nes paskutinėje gyvenimo kelionėje man pinigų jau nereikės. Grįžęs dar labiau myliu Lietuvą. Nežinau gražesnės valstybės. Neįsivaizduoju, kas turėtų nutikti, kad ją palikčiau. Čia mano namai, draugai, čia mano žmonės.“
Jogaila aplankė daugybę egzotiškų šalių, bet nesigiria nušovęs dramblį, perskridęs parasparniu virš Karibų įlankos ar nardydamas atradęs naują koralų rojų Raudonojoje jūroje. „Esu nuobodus žmogus, – prisipažįsta jis. – Bijau važiuoti mašina, kai pats nevairuoju ir sėdžiu šalia vairuotojo. O jei jis dar padidina greitį – tragedija. Nemėgstu nevaldomų transporto priemonių – slidžių, vandens slidžių, parasparnių ir viso kito, kas nepriklauso vien nuo žmogaus valios. Man viskas, kas turi varikliuką, kur kas patikimiau. Vandens pramogos – tai kateris, vandens motociklas ir kiti valdomi daiktai. O geriausia transporto priemonė ta, su kuria keliaujant iš taurių neišsilaisto šampanas.“
Apie sėkmės žmogų būtinai sukasi pavydo, apkalbų šleifas. „Aš pats nepiktybiškai kitiems pavydžiu tik gerų emocijų. O ko pavydi man, nekreipiu dėmesio. Buvo keletas nemalonių situacijų versle, bet dabar viskas gerai. Manau, lietuviai pamažu gyja nuo šio tautinio bruožo ir sėkmingai europėja. Vienas sako, kad rytoj bus gražus oras, o kitas dar verkia, kad vakar lijo. Daugiau optimizmo, ponai“, – ragina J.Morkūnas.
Prieš dešimtmetį Jogas apie savo renginius juokaudavo patetiškai juos pristatydamas: „Garsas, šviesos, dūmai!“
Laikai pasikeitė. „Liko ir tie komponentai, tačiau dabar žmonės ateina pasižiūrėti ne į pramoginę koncertinę programą, bet ir pabendrauti, – tvirtina pramogų verslo liūtas. – Gimsta kita vakarėlių kultūra, kai svarbu akcentai ir subtilios detalės. Mūsų moto – minimalu, elegantiška, kokybiška. Tai akivaizdu ypač Vilniuje, nes tolstant nuo sostinės vynas saldėja.“
Jogaila nepatyrė arba neprisipažįsta, ar po linksmybių siautulio tenka patirti jausmų nuopuolį. Kaip jis jaučiasi nuo ryto sukdamasis reikaluose ir paskui iki gilios nakties prižiūrėdamas savo renginį? Grįžta vienas į trijų aukštų namą, kur draugišku amtelėjimu pasveikina tik šuo Seksas. Gal kartais Jogo akys neblizga dėl rimtų gyvenimo patirčių, linksmybių, kurios jam yra darbas? „Ne ne ne. Gal apšvietimas būna nekoks, – kategoriškai purtosi įtarimų pašnekovas. – Grįžęs po vakarėlių su didžiausiu malonumu palendu po šiltu dušu ir – miegoti. Rytojus laukia. Negalėčiau dirbti nuobodaus ministerinio darbo.“
Jogas svaiginamu greičiu lekia gyvenimo greitkeliu. O juk gali sprogti padanga? „Gali, todėl ir važiuoju greitai“, – tikina jis.
