– Neseniai viename interviu sakėte, kad išgyvenate kūrybos pakilimą ir kad pastarasis kūrybinis metas jums buvo itin sėkmingas. Kas jums yra sėkmė? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė J. Karčiauskaitės-Lago.
– Kalbant apie pastarąjį pusmetį, galiu pasidžiaugti, kad juvelyrikos namai „Yurga“ turėjo tris reikšmingus užsakovus: teko kurti papuošalus JAV valstybės sekretorei Hillary Clinton, Europos Sąjungos vyriausiajai užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotinei Catherin Ashton ir Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui.
Šį mėnesį prabangios juvelyrikos kolekciją pristatome Maskvoje.
– Prieš mėnesį buvote išrinkta metų klaipėdiete. Ar tikėjotės?
– Atvirai pasakius, iš savo miesto to nesitikėjau. Kol gyvenau Klaipėdoje, jau buvau kartą nominuota šiam vardui, bet jo man nesuteikė. Paradoksas – metų klaipėdiete mane išrinko tada, kai gimtajame mieste nebegyvenu jau keleri metai.
Turbūt taip ir turėjo būti: juk apdovanojimai, nominacijos teikiamos už miesto garsinimą, o vien tik savame mieste sėdėdama jo neišgarsinsi.
Juvelyras – psichologas
– Esate žinoma pasaulyje, priklausote Ispanijos juvelyrų asociacijai. O kur yra didžioji dalis jūsų klientų: Lietuvoje ar užsienyje?
– Maždaug per pusę. Aišku, Lietuvoje nuperkami pigesni papuošalai. Brangesnius parduodu Ispanijoje, Amerikoje ir kitose šalyse.
Lietuvoje net nelabai yra kas juos matę. Gana dažnai tai yra užsakymai konkrečiam žmogui, kartais net konfidencialūs užsakymai, kai pasirašai paslapties išsaugojimo sutartį, draudžiančią kalbėti apie klientą ir jam sukurtą papuošalą.
Kalbu apie didelius, brangius darbus, bet tuo juvelyro darbas ir skiriasi nuo kitų dizainerių, kad ir drabužių, kur vardas yra neatsiejamas nuo darbų.
– Iš kur semiatės idėjų?
– Juvelyras – kaip ir gydytojas: kuo daugiau operuoja, tuo darosi tobulesnis. Tik mano darbe dar daugiau veikia psichologinis veiksnys.
Jei jau darai užsakymą, turi matyti žmogų, suprasti, kodėl jam darai, ar tas darbas tikrai jam, nes klientui netinkantis juvelyrinis gaminys – tas pats kaip odontologo blogai sudėti dantys. Aišku, man padeda tai, kad esu moteris, kaip ir visos kitos, turinti šeštąjį jausmą.
Tobulėju ir važinėdama po pasaulį, parodas. Mokausi labiausiai iš jaunų dizainerių. Jaunimas dabar puikus: visas tas vertybes, apie kurias tik pradedame kalbėti – ekologiją, toleranciją, tikrąjį demokratijos suvokimą – jauni žmonės jau turi. Ir mane tas labai žavi.
Beveik prieš metus mačiau Niujorke parodą „Japonų gatvės menas“. Jau tiek laiko praėjo nuo tos parodos, o aš dar ja tebegyvenu. Štai tokios parodos ir įkvepia.
– Turbūt daug dirbate? Ar šiuo metu turite ypatingų užsakymų?
– Jaučiu, kad su metais reikia dirbti vis daugiau. Iš tiesų dabar turime daugybę sutarčių Ispanijoje, apie kurias taip pat negaliu kalbėti.
Svajonių miestas – Niujorkas
– Ištekėjusi už ispanų tapytojo Lino Lago kurį laiką gyvenote Ispanijoje. Kas parvedė į Lietuvą? Nostalgija gimtajam kraštui?
– Ne nostalgija, tiesiog taip viskas susiklostė, kai gimė antrasis sūnus. Lietuvą labai myliu, nors Vilnius ir nėra didelis miestas, bet man jis priimtinas.
Iš kitos pusės, gaila, kad gyvenimas privertė grįžti. Grįžome dėl vaikų. Vyresnysis Nojus šiuo metu eina į tarptautinę mokyklą, ten mokosi kelių užsienio kalbų. Mažąjį Luką irgi bandysime nukreipti šiuo keliu.
Esame menininkai. Kaip juvelyrei, ne vien gryno oro reikia, o ir mano vyro gamta neįkvepia, o greičiau iškvepia. Lietuva – stotelė, kurioje esame laikinai užstrigę. Patys tai suvokiame ir laukiame, kol vaikai paaugs ir galėsime visi keliauti toliau.
– Ar vyras lengvai iškeitė Ispaniją į Lietuvą?
– Ne, nelengvai. Buvo ir ginčų, ir pykčių. Paskui priėjome prie bendro sutarimo: gyvendama ir kurdama Lietuvoje, galiu darbus parduoti ir Ispanijoje, ir pasaulyje, vaikams čia geriausia mokytis ir gauti tinkamą išsilavinimą, o Lino teks skraidyti į Niujorką.
Darbas mums – kaip dar vienas vaikas, todėl daugiausiai svarstymų buvo dėl jo.
– Dabar esate pasiruošę kelti sparnus?
– Gyvename lengvai ir patogiai, bet ne nuo manęs priklauso, kiek čia būsime. Lino dirba Niujorke, turi rimtų projektų ir šiuo metu Vilniuje rengia parodą, kuri turėtų būti pristatyta Niujorke lapkritį.
Aš taip pat turiu darbų ir planų, susijusių su šiuo miestu. Niujorke jau pradėjo dirbti mūsų lietuviškas prekės ženklas „Yurga“. Jau beveik metus skraidau į tą miestą, nes matau perspektyvų ir galimybių įsikurti jame. Vis dėlto manau, kad reikėtų luktelėti, kol vaikai baigs mokyklą.
Niujorke privatus vaikų lavinimas mums per brangiai kainuotų. Į tą miestą vaikai turėtų vykti studijuoti. Kita vertus, nors ta mano svajonė ir gana reali, nenoriu ten brautis per jėgą. Norėčiau, kad Niujorkas pakviestų, kaip kažkada pakvietė Vilnius. Čia turėjau gerų draugų, klientų ir visomis prasmėmis parėjau labai lengvai iš Ispanijos. Galbūt vieną dieną taip pat atsidarys durys ir į Niujorką.
– O šiandien Lino jau apsiprato Lietuvoje?
– Ne, neapsiprato. (Juokiasi.) Ir turbūt niekada neapsipras, nes jam čia šalta. Tiesa, Niujorko klimatas irgi gerokai skiriasi nuo Ispanijos. Lino įsitikinęs, kad Lietuvoje mums reikėtų tik vasarą gyventi.
Kalba įvairiomis kalbomis
– Girdžiu jūsų vaikus kalbant ispaniškai. Ar lietuviškai jie nekalba?
– Puikiai kalba. Su manimi jie dažniausiai kalba lietuviškai, su Lino ispaniškai. Nojus gerai kalba angliškai, dar mokosi prancūzų kalbos. Jau ir Lukas pradėjo mokytis anglų kalbos.
– Sakoma, batsiuvys be batų. Įdomu, ar pati mėgstate nešioti papuošalus. Ar kuriate juos specialiai savo vyrui?
– Aš juos nešioju tam, kad išbandyčiau ir įsitikinčiau, ar jie tinkamai padaryti, ar tinkamas dizainas. Dažnai juos keičiu, nesu prie nė vieno pripratusi, išskyrus vestuvinį žiedą.
Mano vyras menininkas, todėl kostiumą dėvi tik per parodų atidarymus. Taigi mano sukurtas sąsagas segi ne taip jau dažnai.
Tik Faktai:
Juvelyrės J. Karčiauskaitės-Lago kūrybinis moto – grožis slypi paprastume.
Jos kūrybos simbolis – archetipinis paukštis.
J. Karčiauskaitės-Lago juvelyriniais dirbiniai puošiasi žymūs pasaulio politikai, ministrai, monarchai. Jos kurtus auskarus yra įsigijusi ir Ispanijos princesė Leticia.
Elvyra ŽVIRBLIENĖ
