„Prieš 50 metų šiame krašte baigiau Leningrado konservatoriją, todėl kiekvienas apsilankymas Sankt Peterburge man yra svarbus, siejasi su prisiminimais, kelia nostalgiją, kiekvieną kartą čia smagu sugrįžti. Bet artėjantis koncertas ypatingas ne tik dėl to, – sako prof. J. Domarkas. – Pasaulyje nedaug renginių, kai gali įžengti į vieną prestižiškiausių muzikos scenų ir atlikti genialaus kompozitoriaus kūrinius“.
Sekmadienį Sankt Peterburgo filharmonijos scenoje skambės ištraukos net iš 7 žinomiausių R. Vagnerio kūrinių: operų „Skrajojantis olandas“, „Lohengrinas“, „Valkirija“, „Niurnbergo meisterzingeriai", „Tristanas ir Izolda“ bei kitų. Koncerte maestro pasirodys kartu su garsiu atlikėju iš Vokietijos, ne vieno prestižinio apdovanojimo laimėtoju – bosu-baritonu Ralfu Luku. Prof. J. Domarkas teigia, kad koncerto programa nebus lengva: „Toks koncertas reikalauja išankstinio pasirengimo bei kūrinio supratimo. Be to, įpareigoja ir pati scena, kurią galima palyginti su Niujorko metropoliteno operos namais ar Vienos „Musikverein“ auksine sale.“
Maestro Sankt Peterburgo filharmonijos scenoje pasirodys ne pirmą kartą: jis jau yra dirigavęs Sankt Peterburgo filharmonijos orkestrui, tad čia nėra naujokas. Jam pažįstama ne tik scena, bet ir publika, kuri, pasak J. Domarko, kiek skiriasi nuo lietuviškos: „Rusijoje panašaus muzikos stilių koncertų yra gerokai daugiau nei Lietuvoje, todėl ten į koncertą atėję žmonės žino ko tikėtis. Gilios tradicijos ir išprusimas jiems leidžia pasirinkti tai, kas labiausiai atitinka jų skonį bei poreikius. Ir jų tikrai neapgausi. Be to, nėra ko lyginti ir dviejų šalių publikos dydžio: jeigu Lietuvoje į filharmonijoje rengiamą koncertą susirenka 600 klausytojų, ten jų būna apie 2 tūkst.“.
Per savo karjerą prof. J. Domarkas yra turėjęs ne vieną kelionę, tad šią pasitinka ramiai, bet labai atsakingai. Paklaustas, ko publika gali tikėtis koncerte, jis tik retoriškai atsako: „Prognozuoti galiu, bet ar to reikia?“.
Profesorius J. Domarkas prie Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) dirigento pulto stojo 1964 m. Jis yra vienas labiausiai prityrusių ir įtakingiausių Lietuvos dirigavimo pedagogų. Įgimtas vitališkumas, atkaklumas ir užgrūdinta valia padėjo jam pasiekti svarbiausią profesinį tikslą – išugdyti Lietuvoje aukštos klasės simfoninį orkestrą. Apie tai iškalbingai byloja jau beveik pusės amžiaus intensyvios ir įvairiapusės maestro kūrybinės veiklos kelias.
