Išskirtinis dalyvės interviu apie projekto užkulisius, šeimą ir neigiamus komentarus.
- Ar projekto pradžioje tikėjote, kad galėtumėte laimėti?
- Žinoma, kad tikėjausi. Jei nebūčiau tikėjusi, nebūčiau dalyvavusi.
- Kaip jautėtės sugrįžusi namo?
- Puikiai. Smagu, kad dar savaitei išleido atostogų, leido grįžti į kasdienę aplinką. Tad pirmąją savaitę pramogavome su dukrytėmis. O pailsėjusi grįžau į darbą.
- Kameros jus stebėjo visą parą. Ar tai buvo sunkus emocinis išbandymas?
- Pirmas dvi savaites buvo sunkiau, bet paskui jau kažkaip į jas nebekreipi dėmesio.
- Kas projekte buvo sunkiausia?
- Sunkiausia, kad artimųjų nėra šalia, negali jų apkabinti kada nori ir kiek nori. Šis šou man – stipri psichologinė mokykla.
- Iškritote prieš kelias savaites. Ar viskas grįžo į senas vėžes?
- Taip, viskas grįžo į normalias vėžes.
- Galima tikėtis, kad po projekto padidėjo žinomumas. Galbūt netrūksta žmonių, kurie gatvėje prašo nuotraukų, autografų?
- Žinomumas padidėjo socialiniame tinkle „Facebook“. Rašo žmonės, kurie mane palaikė ir palaiko. Daug gražių žodžių ir palinkėjimų teko perskaityti. Labai tuo džiaugiuos.
Gatvėje nuotraukų ar autografų neprašo, tačiau žvilgsnių ir šypsenų padaugėjo, taip pat girdisi, kaip vaikai tėvams sako: „Čia ta Ernesta iš dviejų barų“ (juokiasi).
- Kita dalyvavimo pusė – neigiami komentarai. Kaip pavyko su tuo susidoroti? O gal jaučiate daugiau teigiamo palaikymo nei kritikos?
- Aš į neigiamus komentarus tikrai nereaguoju. Aš žinau, kokia esu, ir manęs neskaudina tie, kurie galvoja kitaip. Nes yra pakankamai ir gerų komentarų. Nors iki šiol nesu net laidų peržiūrėjusi.
- Kaip Jūsų patirtį vertina dukros, šeima?
- Šeima vertina gerai. Džiaugiasi, kad išlikau savimi.
- Projekte susibendravote su Žygiu, tačiau nuliūdote, kad jis neištesėjo savo pažado – nesėdo už jus ant „karštosios kėdės“. Ar dar jaučiate nuoskaudą?
- Aš tikrai jokios nuoskaudos nejaučiu. Ir mane daug kas suprato neteisingai. Aš pasakiau, kad jis turėjo prisiimti atsakomybę už savo žodžius, bet nereiškia, kad aš to norėjau. Aš pati net nebūčiau leidus jam manęs keisti. Tačiau jis turėjo sutikti. Ir tiek.
- Ar po iškritimo susirašėte su kitais iškritusiais dalyviais? Gal bandėte susisiekti ir su Žygiu?
- Po iškritimo susirašiau su Andriumi ir Sigita. Su Žygiu net nebandžiau.
- Julius ir Renaldas atsidūrė finale. Kurį dalyvį palaikote? Gal turėjote kitą favoritą, kurį norėtumėte matyti finale?
- Net nežinau, kuris atrodytų vertesnis. Labiau finale norėčiau matyti Sigitą.
- Ar ko nors gailitės?
- Gailėtis tikrai nieko nesigailiu. Juk nepadariau nieko dėl ko turėčiau gailėtis.
- Ar nesigailite, kad išvis dalyvavote?
- Tai puiki gyvenimiška patirtis ir nuotykis. Juk aš to ir norėjau. Ką man davė šis šou? O gi tai, kad dar niekad taip stipriai nenorėjau gyventi ir džiaugtis viskuo, kaip noriu tai daryti dabar.
Noriu su dukrytėmis džiaugtis, džiaugtis ir džiaugtis. Per tą laiką labai daug ką įvertinau, apsvarsčiau ir supratau.
- Ar būtumėte dariusi ką nors kitaip?
- Taip, tam tikrus dalykus būčiau dariusi kitaip. Vienas iš jų – būčiau daugiau bendravus su Sigita.
- Ar palaikysite su kitais dalyviais ryšį? Ar pavyko susirasti draugų?
- Draugus aš prisileidžiu sunkiai. Mano viena draugė per gimtadienį pasakė: „Ačiū, kad priėmei mane į savo mažą draugų būrį, nes žinau, kaip tu juos brangini“. O čia aš susiradau naujų pažinčių.
- Kuriuo dalyviu labiausiai nusivylėte?
- Labiausia nusivyliau Aiste.
