Daugiau britų būtų galėję išsigelbėti iš „Titaniko“, jei jie nebūtų mandagiai laukę gelbėjimosi valčių, mano tyrėjai.
Jų teigimu, duomenys rodo, jog britai tuo laikmečiu buvo labiau linkę elgtis „džentelmeniškai“, kai amerikiečiai buvo labiau „individualistai“.
Davidas Savage`as iš Kvinslando technologijos universiteto sako, jog tokioje aplinkoje moterys ir vaikai turėjo 70 proc. geresnes galimybes išgyventi nei vyrai.
„Titanikas“ nuskendo per savo pirmąją kelionę 1912 metais, žuvo 1,5 tūkst. žmonių.
D. Savage`as išstudijavo šią katastrofą, norėdamas ištirti, kaip žmonės elgiasi gyvybės ir mirties situacijoje.
Jis sako, jog Amerikoje ir Britanijoje po nelaimės atliktuose tyrimuose užfiksuotuose liudijimuose yra daug moterų teiginių, jog jų vyrai įsodino jas į gelbėjimosi valtis.
Tada jie „ėjo į laivo kilį surūkyti cigaretės, stoviniavo ir buvo draugingi, kol iš esmės laivas nuskendo“.
D. Savage`as pasakoja, kad laive buvo „vienas gana turtingas džentelmenas. Jis, įsodinęs savo žmoną į gelbėjimosi valtį, nusileido į laivo apačią, apsivilko smokingą, užlipo aukštyn ir rūkė... galvodamas, kad jeigu jau mirsiu, aš mirsiu kaip džentelmenas ir gražiai apsirengęs“.
Transatlantinis keleivinis laivas nuskendo lediniame Atlanto vandenyje per savo kelionę iš Sautamptono į Niujorką. Pasak liudininkų, kai „Titanikas“ skendo, jo kapitonas Edwardas Johnas Smithas šaukė: „Būkite britai, vaikinai, būkite britai“.
„Amerikos kultūra buvo labiau individualistinė, tuo metu britų kultūra buvo labiau paremta džentelmenišku elgesiu, – tvirtina D. Savage`as. – Reikia prisiminti, kad tai buvo D. Britanijos karaliaus Eduardo VII epocha – džentelmenų klestėjimo visuomenėje epocha.“
Jis taip pat daro išvadą, kad tokios socialinės normos, kaip „moterys ir vaikai pirma“ buvo labai stiprios britų kultūroje ir jos išliko ir tokioje situacijoje.
