Naujienų portalui tv3.lt Inga Stumbrienė atvirai prabilo apie tradiciją, kurią perėmė iš savo šeimos bei ištiestą pagalbos ranką.
Pasak Ingos, ji nuo mažų dienų buvo mokoma, jog reikia padėti likimo nuskriaustiems žmonėms: „Aš nepavadinčiau tai labdara, manau, kad tai yra tiesiog pagalba. Mūsų šeimoje tai įprasta. Pamenu, kai dar gyvenau su tėveliais, mama labai dažnai atrinkinėdavo įvairius daiktus ir atiduodavo kitiems. Šios tradicijos mes laikomės ir savo šeimoje.“
Pašnekovės šeima dar šią savaitę atidavė 4 dėžes, kurios buvo pilnos įvairių drabužių bei kitų reikalingų dalykų tiems, kam to trūksta. „Atidėjome nemažai praėjusį sezoną vaikų išaugtų rūbelių, žaislų, mokyklinių priemonių. Aš atidaviau dalį savo nebenešiojamų rūbų. Prikrovėme 4 dėžes, o ir dar nemažai liko. Tad vėliau siųsime kitoms šeimoms“, – sakė ji.
Inga pasakojo, kad su šeimomis, kurioms reikia pagalbos – bendrauja virtualiai: „Dažniausiai su šeimomis bendraujame per socialinius tinklus. Žinoma, būtų labai smagu ir pamatyti juos. Daugiausiai daiktelius siunčiame tiesiogiai šeimoms. Mes su jomis bendraujame ir žinome jų problemas bei poreikius. Tad taip lengviau atrinkti, kas iš tiesų jiems yra reikalingiausia.“
Stumbrų šeima nuo mažų dienų savo vaikus moko tai, jog yra daugybę žmonių, kuriems labai reikia pagalbos, todėl jiems nė kiek neliūdna yra atsisveikinti su savo mylėtais, tačiau nebereikalingais žaislais ar drabužiais.
„Mes su vaikais apie tai daug kalbame, pasakojame jiems, kad ne visi gyvena taip, kaip jie. Norime, kad jie suprastų ir vertintų tai, ką turi ir gauna. Taip pat, neverčiame atiduoti numylėtų žaislų ar rūbelių, nes atidavimas turi būti smagus ir vaikas turi pats jaustis gerai, kai padeda. Tad kartu atrenkame tuos daiktus, kurių jie nenaudoja. Mokiname, kad daiktas, kuris tik užima vietą kambaryje, yra nenaudojamas, kitam tai būtų didžiausia dovana“, – šyptelėjo Inga.
Baigdama pokalbį apie teikiamą pagalbą šeimoms, I. Stumbrienė ragino ir kitus nelikti abejingais: „Lietuvoje turime labai daug nuostabių šeimų, tačiau dauguma iš jų gyvena itin sunkiai. Tiesiog norėčiau paskatinti nelikti abejingais ir atrasti laiko tai padaryti. Pasidalinti, jei turite galimybe. Juk kiekvienas namuose turime daiktą, kurio nenaudojame, o kažkam tai butų didžiulė dovana.“
