Netrukus iš Lietuvos į misiją Tanzanijoje išvyksta UNICEF fondo atstovai ir žinomi žmonės, kurie praleis itin vargingame krašte 10 dienų, o jų misiją vainikuos lėšų rinkimų akcija siekiant padėti šios vargingos valstybės vaikams.
Be UNICEF atstovų, į misiją vyksta ir žinomas aktorius Giedrius Savickas bei televizijos laidų vedėja ir kulinarė Beata Nicholson.
G. Savickas, paklaustas, kaip į jo ketinimą vykti į Tanzaniją reagavo artimieji, sakė: „Mano mama ir vėl stvėrėsi už galvos, kodėl negaliu keliauti kaip kiti žmonės į tokias turistų pamėgtas šalis, kaip Turkija ar panašiai. Ji sakė, kad kai kiti keliauja autobusais, aš kažkodėl einu pėsčiomis (G. Savickas neseniai Šv. Jokūbo kelią įveikė pėsčiomis – aut. past.)“.
Iki šiol G. Savickas iš Afrikos valstybių yra aplankęs tik Maroką ir, kaip pats sako, tai puikiai turistams įtinkantis kraštas, kurio niekaip negalima lyginti su Tanzanija.
Paklaustas, dėl ko labiausiai nerimauja prieš tokią ilgą ir nelengvą kelionę, aktorius juokavo, kad labiausiai jį gąsdina visą parą truksiantis skrydis: „Iš tiesų nėra tokių dalykų, dėl kurių nerimaučiau, bet svarbiausias klausimas, kurį užduodu sau šiandien – ar pavyks man ką nors padaryti, nors kiek prisidėti prie misijos tikslo. Juk jei tik nuvažiuočiau ir grįžčiau, tai nieko iš to nebūtų, svarbu, kad kam pavyktų nors truputį padėti.“
Apie tai, ar atkeliavus iš civilizuotos šalies ir pamačius Tanzanijos skurdą, ligas, kitus nepriteklius negąsdina laukiantys iššūkiai, pašnekovas sakė: „Mane labiau šokiruotų faktas, jei aš bandyčiau to vengti, mano sąžinė būtų nešvaresnė nei Afrikos purvas. Niekas galvojant apie kelionę į Tanzaniją negąsdina, o kartais baisiau matyti labai prabangų automobilį ir žinoti, kieno sąskaita kartais uždirbami dideli pinigai.“
Į klausimą, ką atsakytų tiems, kurie teigia, kad tokios misijos nereikalingos, o pirmiausiai turime pasirūpinti Lietuvoje skurstančiais vaikais, G. Savickas atsakė: „Žmogus visur yra žmogus, juk kai kas nors blogo nutinka, neskirstome lietuvis, lenkas ar žydas... Juk jei gatvėje pamatysim gulintį lenką dėl širdies priepuolio, juk padėsim ir neklausime, kokia jo tautybė. UNICEF organizacija daugybę gerų darbų daro ir Lietuvoje.“
G. Savickas sakė, kad labai dažnai neįvertiname to, ką mums suteikia gyvenimas, ir prisiminė atvejį, kai kartą lankė vėžiu sergantį berniuką: „Pamenu, kad vaikas man su tokiu entuziazmu pasakojo daugybę dalykų, mes labai gerai praleidome laiką, bet žinojau, kad jam gyventi liko tik kelios dienos. Tą kartą vos išėjęs iš ligoninės pamačiau kelis išgėrusius vyriškius ir mane suėmė toks pyktis, kad tie, kuriems neduota, gyvenimą labai vertina, o tiems, kuriems duota – ne.“
G. Savickas neseniai sugrįžo iš mėnesį trukusios kelionės pėsčiomis Šv, Jokūbo keliu ir kaip pats sako, išvyka į Tanzaniją yra savotiškas šio gyvenimo etapo užtvirtinimas, o pusiau rimtai paklausus, ar nežada ten pasilikti, pašnekovas šyptelėjo: „Nesakau ne, juk būna, kad kas nors gyvenime stipriau timpteli už rankos.“
