Sausio 25 dieną pradedamas platinti į lietuvių kalbą išverstas Kanonų teisės kodeksas. Katalikų Bažnyčios normų sąvadą sudaro 1752 kanonai, kurių kiekvienas, panašiai kaip įstatymo straipsnis, išreiškia konkrečią teisinę normą, praneša Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriatas.
Sąvado vertimas į lietuvių kalbą yra svarbus ne tik Bažnyčiai, bet ir Lietuvos teisininkų bendruomenei, studentijai, valstybės institucijoms.
Šventojo Sosto ir Lietuvos sutartyje Dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir Valstybės teisinių aspektų ir Lietuvos įstatymuose numatyta, kad Bažnyčia tvarkosi pagal kanonų teisę.
Valstybė pripažįsta tuos kanoninius aktus ir Bažnytinio Tribunolo (teismo) sprendimus, kurie sukelia civilinius padarinius – bažnytinių juridinių asmenų steigimą, tikybos mokytojų skyrimą, santuoką, jos paskelbimą negaliojančia ir kt. Taigi tam tikrais atvejais ir tam tikra apimtimi Kanonų teisės kodeksas (lot. Codex Iuris Canonici) Lietuvoje veikia ir yra taikomas drauge su valstybės teise.
Kanoninės normos taikomos ne pavieniui, o derinant su kitais kanonais. Teisinę galią turi ir priimant sprendimus vartojamas tik originalus lotyniškasis kodekso tekstas, todėl Lietuvoje skelbiamas leidimas paraleliai pateikia tiek originalą, tiek lietuviškąjį vertimą. Pastarasis, atliekantis labiau pažintinę funkciją, parengtas kuo ištikimiau sekant lotyniškais kanonais ir teikiant pirmenybę tikslumui, terminų nuoseklumui, o ne įprastam lietuviškam stiliui.
Dalis specifinių posakių ir žodžių neverčiami, jie paaiškinami žodynėlyje.
Lietuvos vyskupų konferencija tikisi, kad dabar Kanonų teisės kodeksu galės pasinaudoti didesnė grupė Bažnyčios narių, nei iki šiol. Viliamasi, kad jis paskatins sąmoningų ir aktyvių tikinčiųjų ugdymą, užtikrins gilesnį jų supratimą apie savo teises ir pareigas.
Paskelbimui pasirinkta sausio 25-oji – tai diena, kai 1959 m. popiežius Jonas XXIII pranešė nusprendęs pertvarkyti tuo laiku naudotą Kanonų teisės kodekso redakciją ir sušaukti Vatikano II susirinkimą. Po dvidešimt ketverių įtempto darbo metų tą pačią 1983-ųjų sausio dieną popiežius Jonas Paulius II apaštaline konstitucija „Sacrae disciplinae leges“ paskelbė ir patvirtino dabar galiojantį bažnytinės teisės sąvadą.
Šventojo Sosto komisijoje, parengusioje kodeksą, kaip nariai, patarėjai ir kiti bendradarbiai dirbo 105 tėvai kardinolai, 77 arkivyskupai ir vyskupai, 73 kunigai pasauliečiai, 47 kunigai vienuoliai, 3 vienuolės, 12 pasauliečių iš 5 žemynų ir 31 šalies.
Kolektyvinis, ilgai trukęs darbas buvo ir lietuviškojo teksto rengimas – pirmąjį vertimo variantą Lietuvos vyskupų konferencijos pavedimu atliko mons. Adolfas Grušas, tačiau vėliau maždaug penkerius metus triūsė vysk. Gintaro Grušo vadovaujama vertimo redagavimo komisija iš dvasininkų ir pasauliečių.
Tikinčiųjų bendruomenės tvarkymosi – bažnytinės teisės – pavienes normas (principų formuluotes), vadinamas kanonais, dar ankstyvosios krikščionybės laikais imta kaupti į rinkinius. Didžiąją jų dalį sudarė Bažnyčios susirinkimų ir popiežių paskelbtos teisinės nuostatos. XII a. šie rinkiniai įgijo „Codex Iuris Canonici“ antraštę, sukurtą pagal imperatoriaus Justiniano rinkinio „Corpus Iuris Civilis“ analogiją.
Dauguma kanonų buvo perduodami šimtmečiais, tačiau sisteminga visuma, kurią parengti Vatikano I susirinkimo metu pageidavo vyskupai, aprobuotą pavidalą įgijo tik 1917 m. Kanonų teisės kodeksą patvirtinus popiežiui Benediktui XV. Šio bažnytinės teisės sąvado esmingos peržiūros rezultatas – dabartinis kodeksas.
