Pasaulis neriasi iš kailio, kad planetos vandenys būtų švaresni, o oras neužterštas.
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie aplinkai daromą žalą, kuri sukelia šiltnamio efektą ir klimato kaitą. Prie to neišvengiamai prisidedame visi, tačiau padidėjęs sąmoningumas aplinkosaugos klausimais skatina daryti kuo mažiau įtakos gamtai.
Lietuvoje geru pavyzdžiu gali būti Klaipėdos valstybinis jūrų uostas. Čia dedama daug pastangų, kad uosto veikla kuo mažiau kenktų aplinkai ir prisidėtų prie klimato kaitos mažinimo.
Sieros kiekis jūriniame kure – minimalus
Valstybinio Klaipėdos jūrų uosto Posto priežiūros tarnybos viršininkas Aleksandras Kaupas sako, kad visų rūšių transportas naudojantis kurą susiduria su oro taršos problema. Pagrindinis dalykas, kurį kontroliuoja uostas – laivų į atmosferą išmetamas sieros dioksidas. O juk būtent jis yra viena pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) sudedamųjų dalių. Didelė ŠESD koncentracija atmosferoje ir yra pagrindinis klimato kaitos kaltininkas.
Tarptautinė organizacija IMOT nustato reikalavimus tarptautinės laivybos laivams. Sieros kiekio limitas įvairioms zonoms skiriasi. Baltijos jūros regionas yra iš tų zonų, kurioms keliami labai griežti reikalavimai. Šiuo metu Baltijos jūroje plaukiojantiems laivams nustatyta, kad sieros kiekis jūriniame kure negali viršyti 1 procento. Tai reiškia, kad laivai, norintys atvykti į šį uostą, turi atitikti reikalavimus.
Nuo 2015-ųjų įsigalės reikalavimas, kad leistinas sieros dioksido išmetimo į orą kiekis siektų 0,1 procento. Toks kuras labai brangus, todėl laivai, nepageidaujantys naudoti tokio kuro, turės įsigyti kuro išmetamų dujų filtravimo sistemą. Jau žinoma, kad dviejuose šalies keltuose ketinama sumontuoti tokias sistemas.
A.Kaupas dėsto, kad nors tai laivų kompanijoms kelia nuostolių, reikalavimas uostuose naudoti ganėtinai švarų kurą yra didelis žingsnis aplinkos tausojimo link.
Švarus kuras – dujos
„Siekiame gerinti aplinkosauginę situaciją ir dedame daug vilčių į pas mus statomą dujų terminalą, nes dujos – švarus kuras, – priduria A. Kaupas. – Pats dujų terminalas turės galimybę specialaus laivo pagalba tiekti laivams, varomiems dujinių jėgainių, kurą. Manau, su laiku turėtų atsirasti ir dujinių vilkikų, kurie teiktų paslaugas mūsų uoste. Šiuo metu tai populiarėja Skandinavijoje.“
Dar vienas oro taršos mažinimo būdas yra elektra varomi įrenginiai: elektrokarai ir kranai. Stengiamasi, kad kuo daugiau krovos kompanijų naudotų tokius įrenginius.
Jokių šiukšlių į Baltiją
Dar vienas svarbus aspektas – atliekos. Plaukiojančiuose laivuose susidaro tam tikras tepalų, nuotekų, užteršto vandens, buitinių atliekų kiekis. Siekiant, kad šios atliekos nepatektų į jūrą, buvo sugriežtintos laivų atliekų kontrolės taisyklės.
Kaip ir kitos Baltijos šalys, Lietuva kontroliuoja, kad visi laivai atiduotų visas atliekas uostui. Taip užtikrinama, kad Baltijos jūra nebūtų užteršta minėtomis atliekomis. Nuo šių metų draudžiama nuotekas pilti į Baltijos jūrą, todėl nuotekoms, kurių susidaro daugiausia kruiziniuose laivuose (nes juose daugiausia keleivių) surinkti didieji uostai turi įrenginių, kurie leidžia priimti nuotekas į krantą.
Klaipėdos jūrų uostas taip pat planuoja tokią galimybę. Kol kas jis sugeba nuotekas priimti kitomis priemonėmis: baržomis, automobiliais. Atliekos laivuose išrūšiuojamos, uoste surenkamos ir perduodamos perdirbti arba utilizuoti.
