Moteris, kuriai gydytoja iš ausies ištraukė maždaug centimetro dydžio vorą, prisiminė poeto Marcelijaus Martinaičio Kukutį: jo ausyje „užaugo smagi kumelaitė“, „šokinėja, žvengia ir spardo į ausų būgnelius“. Gal toji kumelaitė buvo voras, svarstė moteris, ir su siaubu pasakojo neįtikėtiną istoriją. Medikai ją perspėjo: iš vabzdžių labiausiai į ausis lenda vorai.
„Buvo po vidurnakčio, kai pabudau, nes kuteno ausį, – „Šiaulių kraštui“ pasakojo moteris iš Pakruojo. – Grybštelėjau ir tą pačią akimirką pajutau, kaip kažkas šmurkštelėjo į ausies vidų. Pašokau ir pabandžiau iškrapštyti pirštu, tačiau tas kažkas su baisu triukšmu įlindo dar giliau“. Moteris iki šiol su nerimau kalba apie naktį su voru ausyje.
„Paėmiau ausų krapštuką, maniau iškrapštysiu, tačiau jis, keldamas baisų triukšmą, įlindo dar giliau, net iki skausmo. O tada nustėrau: pasigirdo to nežinomo padaro širdies plakimas!“, – pati stebėdamasi tokiais potyriais pasakojo moteris. Kylanti panika vis labiau audrino moters vaizduotę.
„Buvo beapimanti neviltis, tačiau tas užpuolikas po kelių minučių ėmė ropštis atgal. Nuo skausmingos vietos ausies gelmėje jam atsitolinus, tankaus širdies plakimo nebesigirdėjo, tačiau kiekvienas jo judesys kėlė sunkiai išgyvenamas decibelų bangas. Pamaniau, palauksiu, gal pats išlįs“,– apie valios pastangomis įveiktą šoką prisimena pakruojietė.
„Važiuoti į ligoninės priėmimo skyrių, kaip tam Marcelijaus Martinaičio Kukučiui su kumelaite ausyje, buvo gėda. Nežinojau, kas mano ausyje, ką gydytojas pamanys“,– pasakoja moteris.
Tą naktį, kai įsibrovėlis ausyje nurimo, susisukusi antklode moteris sulaukė ryto. O tada pakruojietė nuskubėjo pas gydytoją rezidentę Moniką Kazlauskienę.
„Tai buvo tikras košmaras “, – pasakoja jaunos medikės išgelbėta moteris. Jai nėra tekę girdėti, kad koks nors gyvas padaras gali lįsi žmogui į ausį. Juolab kambaryje, kuriame, rodos, nei vorų, nei voratinklių.
Rezidentė M. Kazlauskienė pirmą kartą iš ausies traukė vorą. Medikė otoskopu pažvelgusi į ausies landą, iš karto pasakė: „Matau apžėlusią koją ir pilvą. Greičiausiai tai yra voras“.
Gal centimetro skersmens voras pliumptelėjo į vonelę, kai ji didžiuliu švirkštu į ausį sušvirkštė vandens. Gelbėjimo procedūra buvo visiškai neskausminga ir truko gal pusę minutės.
Gydytoja M. Kazlauskienė sako, kad patekus bet kokiam svetimkūniui į ausį nereikėtų to nei gėdintis, nei delsti kreiptis kvalifikuotos pagalbos. Medikės teigimu, į ausis iš negyvų svetimkūnių dažniausiai patenka augalų sėklos (jas įsikiša maži vaikai), o gyvi svetimkūniai dažniausiai yra vabzdžiai.
Medikai dažniau ausyse aptinka skruzdžių, kurios į ausis paprastai patenka poilsiaujant gamtoje ir vorų – namų aplinkos gyventojų.
„Voras – švelnus padaras, jis savo kojelėmis ausies landoje mechaninių pažeidimų nepadarys, bet triukšmo pridaro daug – klausos nervas jautriai reaguoja į dirgiklius pačioje ausyje, – sako medikė. – Delsiant pašalinti judantį svetimkūnį, dėl dirginimo garsu gali prasidėti galvos ar ausies maudimas, skausmas“.
Gydytojos teigimu, suaugusio žmogaus klausomosios landos ilgis (iki būgnelio) yra apie 2,5 centimetro. Šios landos skersmuo – 0,7 – 0,9 centimetro.
Tokiu kanalu iki būgnelio nusigavęs vabzdys žmogui gali leisti pasiklausyti savo širdies, kurią galima išgirsti tik specialiais moksliniams tyrinėjimams skirtais prietaisais.
