2012 metų rudenį aš jau metus gyvenau su Cedricu. Jo finansiniai reikalai nebuvo sklandūs, jis įklimpo į skolas, kad įsigytų būstą, o mano studentiška paskola jau artėjo prie pabaigos.
Turėjau nedidelių santaupų, bet suvokiau, kad to nepakaks paskutiniams mokslo metams apmokėti. 15 000 trejiems metams, tai yra 5000 eurų per metus, arba kiek daugiau nei 400 eurų per mėnesį. Prie šio kuklaus biudžeto prisidėdavo nedideles subsidijos ir pagalba iš tėvų.
Pradedant nuo trečių mokslų metų man teko atsisakyti nuolatinio ar netgi laikino uždarbiavimo.
Mokslai buvo labai intensyvūs, o grafikas nuolatos keitėsi, dėl to dirbti paraleliai su jais tapo neįmanoma. Mes su Cedricu kartą juokais prisiminėme apie prostituciją.
Visi jauni gėjai, kuriems vienaip ir kitaip teko pabuvoti pažinčių portaluose, matė pasiruošusių sumokėti už seksą su vaikinu pasiūlymų.
Mes su Cedricu žinojome, kad paklausa yra. Be to, turėjom kelis pažįstamus gėjus, kurie jau bandė užsiimti eskorto paslaugomis ir neišgyveno dėl to gilios traumos.
Nelaukta paklausa
Per kelias savaites mes su Cedricu išnagrinėjome klausimą: seksu gali užsiimti stebint klientui, o ne su pačiu klientu. Paslaugos vojeristams.
Teoriškai viskas atrodė neblogai. Nieko baisaus. O jeigu mums už tai dar ir sumokės, tai tiesiog nuostabu. Bet mes pasakėme sau, kad reikalas turbūt neišdegs, juk kam iš viso šaus į galvą stebėti tai, kaip du vaikinai mylisi? Vis dėlto labai greitai atsakymai pasipylė vienas po kito. Matyt, mūsų pasiūlymas buvo egzotiškas.
Tipiškas klientas – tai visiškai įprastas žmogus. Jam nuo 40 iki 60 metų, jis vedęs, turi šeimą ir geras pajamas. Jis niekaip (arba beveik niekaip) nedemonstruoja savo potraukio vyrams ir stengiasi patenkinti savo fantazijas likdamas nuošalyje. Suprantama, jis reikalauja visiško slaptumo. Kai kurie nenori tiesiog žiūrėti ir reikalauja sekso su manimi ir Cedricu. Kartais mes sutinkame, o kartais ne. Mes greitai suvokėme, kad kai kuriuos dalykus geriau išsaugoti mums, mūsų porai.
Netikri vardai, išgalvotos profesijos... Vienintelis tiesos lašas mūsų melo uždangoje – tai mūsų su partneriu švelnumas vienas kitam ir pagarba mūsų klientui. Abipusė pagarba. Mes šypsomės jam, kalbame su juo, siekiame parodyti jam, kad mes ne šiaip mėsos gabalai.
Homo ir hetero arčiau nei atrodo
Mane apstulbino vedusių vyrų skaičius. Kai kurie nusprendžia atverti mums sielą ir pasakoja apie žmonas ir vaikus. Kai paklausai jų, suvoki, kad man pasakiškai pasisekė, kad gyvenu laikais, kai galiu ramiai pareikšti apie savo orientaciją.
Kai pradėjau užsiimti eskorto paslaugomis, suvokiau, kad ribos tarp „homo“ ir „hetero“ gerokai plonesnės, nei man atrodė. Kai kurie klientai pajautė potraukį vyrams jau brandaus amžiaus, o kiti jautė šią trauką nuo pat pradžių ir slėpė ją kontraktinėje santuokoje. Man atrodo, kad tai graudu, tiek jiems patiems, tiek ir jų šeimoms.
Visos valandos metu ji pasineria į tikros poros jausmus ir jaučia, kaip kitiems ant jų nusispjauti.
Žvilgsnis iš šono
Kartais aš prisistatau studentu-mediku, kartais – architektūros fakulteto studentu. Tai žaidimas, teatras, improvizacija. Jie liečia ne mano kūną, bučiuoja ne mano lūpas. Vos tik aš išeinu už durų, iš karto išmetu juos iš galvos ir su neįtikėtinu lengvumu vėl tampu savimi. Aš nusimetu kaukę ir grįžtu į savo porą, savo planus, savo neblogai aprūpintą gyvenimą.
Aš puikiai suprantu, kad dauguma žmonių nepanašūs į mus su Cedricu. Kad gyventum tokį dvigubą gyvenimą, reikia sugebėti juoktis iš savęs, turėti aktoriaus talentą ir sugebėti pažvelgti į viską iš šono, laikytis distancijos nuo to, kas vyksta. Aš išgyvenu įdomiausią sociologinę patirtį. Klientas gali būti turtingas ir įtakingas žmogus, kuris gerbiamas šeimyniniame ir profesiniame gyvenime. Jis galėtų būti mano viršininkas arba draugo tėtis.
Neatmetama tai, kad bendraudamas su artimaisiais jis kaltina dėl visų bėdų migrantus ir spjauna į tos pačios lyties santuokas. Nesvarbu. Dabar jis stovi prieš mane nuogas ir prašo glamonių.
Lengvi pinigai
Mes užsiimame tuo po valandą vakarais, nei daugiau nei kartą ar du per savaitę. Toks darbas niekaip netrukdo mūsų įprastai darbotvarkei. Uždarbio ir investuotų lėšų santykis daugiau negu patrauklus, ir aš sugebėjau sukaupti mokesčiui už butą viso labo per kelis „seansus“.
Iš pradžių mes pradėjome švaistytis pinigais. Restoranai, kelionės, knygos: aš pajaučiau didžiulį malonumą dėl to, kad pirmąkart nereikėjo galvoti apie tai, kiek lieka sąskaitoje po kiekvieno pirkinio. Kartais aš pirkdavau netgi prabangių prekės ženklų produktus, tiesiog tam, kad sužinočiau, koks jų skonis. Tačiau po kelių savaičių euforija praėjo, ir mes pasakėme sau, kad užsiimame prostitucija ne dėl lengvo gyvenimo.
Šiandien, praėjus metams, mano studentiška paskola seniai baigėsi, ir aš neturiu jokių oficialių pajamų šaltinių, neskaitant nedidelės tėvų pagalbos. Bet iš tiesų mano sąskaitoje dabar 4000 eurų. Viskas paprasta: pradėjęs užsiiminėti prostitucija, aš praktiškai nesinaudoju banko kortele. Po kelių mėnesių ketinu rasti darbą, ir man reikalingos nors kokios nors santaupos, dėl viso pikto.
Šis užsiėmimas niekaip manęs neveikia
Kai tėvai klausia, ar man reikia pinigų, sakau, kad turiu už ką gyventi. Nieko įtartino jie nemato. Kai einu kur nors vakare su draugais, žiūriu, kad rankinėje nebūtų per daug pinigų.
Kai kurie iš artimųjų žino, kuo užsiimu, ir laiko tai kažkuo nesveiku. Jų vietoje aš ir pats palaikyčiau tai kažkuo keistu, nes tik pabandęs suvokiau (didžiulei mano nuostabai), kad nejaučiu negatyvių pojūčių. Be to, šis užsiėmimas niekaip manęs neveikia.
Aš pažįstu vaikinų, kurie taip pat užsiima eskorto paslaugomis. Du iš trijų buvo tiesiog priversti: jiems buvo 18 metų, o tėvai išvarė juos iš namų. Prostitucija nepatenka į uždraustų temų sąrašą, ko negalima pasakyti apie priežastis, kurios priverčia žmones ja užsiimti. Daugelį jaunų gėjų išvaro iš namų, kai jie prisipažįsta apie savo orientaciją, tai – realybė. Mes turim kelias asociacijas, kurios bando suteikti jiems pagalbą, bet to akivaizdžiai nepakanka.
Artumo atkūrimas
Aš su savo vaikinu jau iš pradžių dėl visko susitarėme: vos tik kuris nors iš mūsų pradės jausti diskomfortą, mes iš karto viską metame. Jeigu užsiimsime tuo per dažnai, galime sužlugdyti ir savo pačių seksualinį gyvenimą.
Todėl mes darome pertraukas, kartai trumpas, kartais ilgesnes, kad atkurtume mūsų artumą. Dabar, pavyzdžiui, mes su Cedricu daug dirbame. Todėl mėgstame praleisti nedažnus laisvus vakarus kartu, o ne lakstyti po miestą ir versti save užsiimti seksu.
Apskaičiuoti mano mėnesinį uždarbį gana sunku. Kai paslaugų kaina už seansą yra 200 eurų (mes dalinamės su Cedricu juos perpus), kiekvienas iš mūsų gauna mažiausiai 400 eurų per mėnesį. Šią vasarą mes dirbome po tris dienas per savaitę, bet mes niekada ilgai nesilaikome tokio žiauraus ritmo.
Prostituciją sunku pavadinti uždrausta tema tarp gėjų. Man, suprantama, sunku daryti kokias nors bendras išvadas, bet manau, kad tarp hetero žmonių aptarinėti ją vis dėlto sunkiau.
Kai kuriuose pažinčių portaluose netgi egzistuoja atskira kategorija „eskortas“. Žmogų galima rasti vienu pelės paspaudimu. Daugeliui gėjų pažinčių portalai – tai būdas susirasti potencialių sekso partnerių. Permiegoti su gražiu vaikinu ar permiegoti su tuo, kuris ne toks patrauklus, bet pasiruošęs sumokėti jums už seksą? Kai kuriems sprendimas pakankamai akivaizdus.
Aš ta skruzdėlė, kuri ruošiasi žiemai
Suprantama, tai ne tas gyvenimas, kurio aš sau norėčiau. Idealiu atveju susirasiu darbą pagal specialybę, kai gausiu diplomą, ir viso to man daugiau neprireiks. Manęs nepažįstantis žmogus gali pagalvoti, kad dėl to, jog man 25 metai, o aš vis dar studentas, todėl esu kaip koks neramus žirgelis, kuris degina savo paskutinius jaunystės metus. Iš tiesų aš skruzdėlė, kuri kaupia atsargas, kad išgyventų žiemą. O kaip sakoma Starkų šūkyje „Sostų žaidime“, „Žiema artėja“.
Arba galbūt aš tiesiog neblogas aktorius su gera erekcija.
