Statistikos duomenimis, pasaulyje apytikriai vienas iš dvylikos žmonių (apie 500 mln.) serga lėtiniu hepatitu B arba C. Vien nuo lėtinio hepatito C sukeltų komplikacijų kasmet miršta 0,5 mln. žmonių. Ši liga pastaruoju metu yra dažniausia kepenų transplantacijos priežastis JAV ir Europoje. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, diagnozuojamų hepatito atvejų Lietuvoje mažėja: per penkis šių metų mėnesius vieno ar kito tipo hepatitas buvo diagnozuotas 43 asmenims. Pernai per tą patį laikotarpį užfiksuoti 66 ligos atvejai. Tačiau specialistai savo ruožtu perspėja, kad statistikoje atsispindintys skaičiai nebūtinai atitinka realybę. Ši klastinga liga dažnai nediagnozuojama laiku, ignoruojama, o pagal simptomus dažnai painiojama su kitomis ligomis.
Taip nutinka, nes, tarkime, lėtinis hepatitas C ilgus metus gali ardyti žmogaus kepenis nepastebimai, be jokių akivaizdesnių simptomų. Net 80 proc. sergančiųjų šia liga apie tai nenutuokia ir neįtaria. Tuo tarpu dalis ūminio hepatito A ar B atvejų gali būti nesunkiai supainiojami su kitomis ligomis, mat pirmieji požymiai nespecifiniai.
„Hepatitą iš pradžių nesunku supainioti su kitomis ligomis. Yra buvę atvejų, kai į vaistinę ateidavo žmonės skųsdamiesi dėl simptomų, būdingų ūminiams virusiniams susirgimams, dispepsijai, gastritui, o vėliau jiems būdavo diagnozuotas hepatitas. Ir tai nenuostabu, mat ūminis hepatitas prasideda bendru silpnumu, apetito stoka, pykinimu, karščiavimu. Kai kuriems pacientams būna maudimas po dešiniuoju šonkaulių lanku, gali jaustis sąnarių skausmas,“ – ligos simptomus vardijo vaistininkė Justina Sargūnaitė.
Šiuo etapu ligai diagnozuoti būtini tikslingi kraujo tyrimai – kepenų fermentai, hepatitų žymenis, pilvo organų echoskopija. Kai jau išryškėja specifiniai hepatitui būdingi nemalonūs ir skausmingi požymiai, tai reiškia, kad liga padarė rimtą žalą organizmui ir smarkiai padidėja rizika susirgti lėtine hepatito forma. „Kai pradeda ryškėti gelta, atsiranda tamsus ir putotas šlapimas ar pakinta ekskrementų spalva – tai jau labai rimti signalai, kad sergama kepenis pažeidžiančia liga – hepatitu“, – pažymėjo gydytoja Raimonda Lukminė.
Anot jos, žmonės paprastai būna girdėję apie hepatitą, tačiau vis dar per mažai žino apie jo rūšis, skirtumus, užsikrėtimo būdus, simptomus, o drauge ir profilaktiką.
„Tarkime hepatitas A būna tik ūminis ir juo dažniausiai serga vaikai. Tačiau nereikėtų apsigauti – suserga ir suaugusieji. Ši hepatito rūšis plinta per neplautas rankas bei maistą, todėl asmens higienos laikymasis – labai svarbus. Ypač vasarą atostogaudami, keliaudami ar iškylaudami žmonės atsipalaiduoja, pasineria į naujų patirčių paieškas, užmiršdami, kad visada būtina stebėti vartojamo maisto ir geriamo vandens kokybę. Svarbu kruopščiai plauti rankas, ypač prieš valgant ir gaminant maistą. Taip pat nereikėtų pamiršti asmens higienos ritualų pasinaudojus viešaisiais tualetais“, – patarimais dalijosi vaistininkė.
Tinkamiausia prevencijos ir profilaktikos priemonė nuo hepatito A ir B – skiepai. Pasak gydytojos R.Lukminės, „įvertinus riziką susirgti hepatitu B ir ligos pasekmes bei paplitimą, pasaulyje hepatito B vakcina buvo įtraukta į privalomųjų skiepų kalendorių ir ja vakcinuojami naujagimiai pirmąją savo gyvenimo parą. Nuo šių hepatito tipų rekomenduojama skiepytis ir žmonėms, keliaujantiems į tolimesnius egzotinius kraštus, ypač Aziją, Afriką, Pietų Ameriką“.
Deja, bet nuo hepatito C skiepų dar nėra. Tačiau šiai kepenų cirozę, o kartais ir kepenų vėžį sukeliančiai ligai gydyti atrasti nauji vaistai, tiesiogiai veikiantys hepatito C virusą ir padedantys pasveikti daliai anksti diagnozuotų pacientų.
