Ilgai lauktame „Eurovizijos“ finale paaiškėjo, kad lietuvių atstovė užėmė garbingą 14-tą vietą. Toks skaičius G. Drukteiniui atrodo labai geras.
„Aš nesakyčiau, kad Monikos žema vieta. 14-ta vieta iš visos Europos yra geras rezultatas. Labai teigiamai vertinčiau jį. Kultūrinę tendenciją, manyčiau, įvertina ne užimama vieta, bet kokios šalys įvertina mūsų sukurtą produktą. Atkreipkime dėmesį, kad mūsų dainos jau kelintus metus labiau patinka Vakarų Europai, o ne Kaukazui, slavų šalims.
Tai iš esmės įrodo, kad mes esame pajėgūs sukurti pasaulinės vertės produktą. Kad ir kokia vieta buvo lentelėje, svarbiau, kad daug taškų už dainą atidavė garbingos šalys ir žiūrovai“, – tikina pašnekovas.
Jis taip pat negaili ir pagyrų Monikai Liu, kurios pasirodymas, anot jo, labai elegantiškas ir puikiai atidirbtas.
„Žmonės yra nekvaili, jie atsirenka, kas yra tikrasis renginio menas. Visi lengvai pastebi, kad „Eurovizija“ iš vulgarumo, intymumo tampa primityvumo, paprastumo instinktu ir gražiai atrodo tos dainos, kurios tiesiog ir yra dainos. Monika Liu tiesiog dvelkė grožiu, paprastumu ir elegancija, juolab ji itin skoningai viską atliko“, – tikina pašnekovas.
Kadangi paskelbus balsavimą, iš Ukrainos žiūri lietuvių atstovai nesulaukė taškų, socialiniuose tinkluose žmonės piktinosi, neva tik Lietuva palaiko draugus. G. Drukteinis juokiasi, kad toks elgesys yra tiesiog vaikiškas.
„Tai lyg „užgauto vaiko“ nuoskaudos. Maždaug „aš – tau, tu – man“. „Eurovizija“ juk dažnai kaltinama „korupcija“ – kad Balkanų šalys, kaimyninės šalys balsuoja viena už kitą. Atsimenate, kad „Eurovizija“ anksčiau pašaipiai buvo vadinama „Balkanvizija“.
Ačiū Dievui, kad mes pagaliau atsikratėme tokio provincialaus komplekso ir pradedame produktus vertinti objektyviau, o ne dėl to, kad čia yra mūsų kaimynai ar politiniai draugai. Gyvenimas pasidarytų nemielas, jei visą laiką reikėtų atsižvelgti, ką pagalvos kaimynas ar draugas“, – tikina jis.
Ukrainos grupės „Kalush Orchestra“ nariai po pasirodymo nuo „Eurovizijos“ scenos kreipėsi į publiką su raginimu padėti išgelbėti Mariupolį, nors tai draudė organizatoriai.
„Išsaugokite Mariupolį, išsaugokite Azovstalą“, – sakė grupės nariai.
Tokį elgesį organizatoriai pasmerkė ir neleido jiems kalbėti per pertraukas. Vietoje Ukrainos pasirodymo pakartojimo, buvo rodomas Vokietijos atstovas. Jų daina „Stefania“ buvo parašyta pagerbiant Psiuko motiną, tačiau jausmingi žodžiai, tokie kaip „Aš visada eisiu pas tave sulaužytais keliais“, buvo iš naujo interpretuojami kaip mitingo šauksmas.
Paklaustas, ar „Eurovizija“ kada nors galėtų tapti renginiu, visiškai atskirtu nuo politikos, pašnekovas prisimena dar kelis pavyzdžius, kada to padaryti nepavyko.
„Čia galima prisiminti ir kartvelų dainą „We Don‘t Wana Put In“ (2009 m. „Eurovizijoje“ kilus skandalui jie pasitraukė iš konkurso) irgi buvo iškilę problemų su transliuotojų sąjunga. Sakyčiau, kad tai irgi labai sveikintina nuostata, kad politiką ir pramogas reikėtų atskirti. Aišku, visada kažkokių „užslėptų“ žinučių ar ženklų į eterį prasprūs, bet labai gerai, kad kiekvienas atlikėjas, dainininkas žino, kad „Eurovizija“ tokių dalykų netoleruoja ir turi ieškoti būdų, kaip tą netoleranciją apeiti“, – kalba jis.
