Dainininkė Giedrė Kilčiauskienė šiandien pristato naują dainą „Kartoji man“, kuri įelektrintų emocijų fone galėtų įpūsti baltos miglos – taikos, ra6o pranešime spaudai.
Giedre, kūrinys „Kartoji man“ yra baltas išsiskyrimo šokis. Ar esi ta, kuri paryčių ūkanose galėtų šokti gatvėje viena?
Tiesą sakant, nelabai dažnai šoku, juo labiau viena. (Šypteli.)
Pratęskime apie išsiskyrimus: statistika byloja, kad pandemijos metai, įvairiose santykių formose įstrigusias poras uždarę ankštuose namuose, stipriai išaugino skyrybų skaičių. Gal tai patyrė ir tavo artimi bičiuliai? Teko guosti draugus, ieškoti būdų, kaip jiems padėti?
Kai du žmonės nesusikalba, be abejo, galime kaltinti ir pandemiją. (Šypsosi.) Galime ir vienas kitą apkaltinti. Tačiau ši daina yra būtent apie tai, kad niekas nekaltas. Ir apie tai, kad TIKRAI mylint nepavyksta net „žmoniškai“ išsiskirti. Nes, kai mylime – esame per daug įklimpę. Mus sieja per daug prisiminimų, kurie vėl įtraukia. Dainos tekste yra kelios eilutės ar atpažįstami žodžių junginiai iš mano senesnių dainų, kaip ir dviejų žmonių istorijoje būna keli esminiai įvykiai ar pojūčiai, kurie priverčia grįžti ir mylėti.
Dainuoji apie išsiskyrimą, bet šypsaisi. Turbūt tai – aukštesnis lygis: mokėti išsiskirti nesipykstant, nedaužant taurių ir neapsimetant, kad to kito žmogaus nė nebuvo… Net ir dainoje lyriniam herojui į lūpas įdedi žodžius: „Šypsokis, tau tinka“.
Žinai, tam ir yra skirtos dainos, kad nesidaužytum ir nesudužtum. Šypsotis visiems tinka ir pūkuoti, maži katiniukai visada mielai nuteikia. Realybėje viskas yra kur kas paprasčiau. Tik nekuriu realybės muzikoje. Na, beveik nekuriu. (Šypsosi.)
Bet kada gi tuomet dramatizuoti, jei ne per skyrybas? Visiems reikia tokios dainos, per kurią galima paraudoti ir neduokdie, vidury priedainio užstrigs internetas!
Aš nežinau, kokių dainų žmonėms reikia. Jau kaip paeina korta – taip ir sukuriu. O mano muzikos yra prisikaupę daug ir įvairios. Hiperdramatiškos – taip pat. Tai welcome, klausykit, kas tik jums prie širdies. O man nuo to bus gera, nes iš širdies tos dainos sukurtos.
Kūrinių nuotaika keičiasi, bet vienas dalykas išlieka: taip šauniai artikuliuoji tekstą, taip aiškiai pasakoji, kad kiekvienas žodis lieka išgirstas ir pajaustas, net padvelkia tuo „lengvu vėju nuo žingsnių, kurie išėjo“. Iš kur ši savybė?
Iš įpročio, ko gero. (Juokiasi.) Man svarbu išdainuoti prasmę. Aš noriu, kad mane suprastų. Man reikia, kad su publika kvėpuotume tuo pačiu oru. Todėl ir stengiuosi, kitaip būtų be ryšio. Visomis prasmėmis.
Ir dar iš dainos: „Jeigu tai – pabaiga, tegul ji bus laiminga“. Klasikai pasakytų atvirkščiai: jei pabaiga – laiminga, tai dar ne pabaiga.
Todėl jie ir klasikai. Laukite tęsinio. (Šypsosi.)
„Kartoji man“ – antroji daina iš būsimojo albumo. Kada jo galima tikėtis? Ar dabar gyvenimas – visiškai neprognozuojamas?
Šiuo metu kuriu ir įrašinėju naujas dainas. Nors planavimas ir datų apibrėžtumas yra mano fetišas, kuo toliau, tuo labiau pasiduodu tiesiog buvimui. Jeigu prispaus sutarčių terminai, žinau, kad padarysiu viską laiku, tačiau kol kas noriu atsiriboti nuo prognozių bei pažadų, ir tiesiog kurti.
