Anot peticijos iniciatorių, per savaitę ją pasirašė daugiau kaip 133 tūkst. asmenų, tačiau atlikus patikrą pasirašiusiųjų skaičius sumažėjo iki 112 tūkstančių.
„Peticija yra pilietinė iniciatyva. Šiais 112 tūkst. žmonių parašų, kurie buvo surinkti per rekordinį laiką – savaitę, įpareigojame prezidentą kreiptis į Konstitucinį Teismą su paprasčiausiu klausimu: „Ar galimybių pasas yra teisėtas?“ – sakė peticijos „Dėl galimybių paso veikimo stabdymo“ iniciatorė, muzikologė Vita Gruodytė.
Prezidentui kreipusis į KT, galimybių pasas nustotų galioti, kol būtų pateiktas teismo išaiškinimas.
„Susipriešinusioje visuomenėje sklandančios abejonės dėl galimybių paso rodo, kad turime pagaliau išsiaiškinti, kas teisiniu požiūriu yra legalu ir kas ne“, – teigė V. Gruodytė.
Lapkritį Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti grupės opozicinių parlamentarų prašymą įvertinti, ar Vyriausybės nutarimas dėl galimybių paso neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Į Daukanto aikštę atvyko aktoriai Gediminas Storpirštis, Rimantė Valiukaitė ir Ramūnas Cicėnas, Inesa Paliulytė, psichologas Edvardas Šidlauskas. Jie peticiją su 122 tūkst. gyventojų parašų patikėjo sportininkui Žydrūnui Savickui, kad jis ją įteiktų Prezidentui G.Nausėdai. Jo Ekscelencija būrį aktyvių visuomenės veikėjų priėmė Prezidentūroje, kur bendravo su jais daugiau nei valandą, rašoma pranešime spaudai.
Po peticijos iniciatorių pokalbio su Jo Ekscelencija Prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis teigė, kad Prezidentas išklausė ir palaiko peticiją pasirašiusių žmonių iniciatyvą išsiaiškinti galimybių paso teisėtumą. G.Nausėda pritarė peticijos iniciatorių akcentuotai visuomenės psichinės sveikatos svarbai, kurios galimybių pasas neužtikrina, o tik dar labiau aštrina ir gilina tamsias nuotaikas. Taip pat Prezidento teigimu, požiūris į Lietuvos piliečius neturi būti toks, kuriuos reikia bausti ar gąsdinti.
Peticiją Prezidentui įteikęs galiūnas Žydrūnas Savickas išreiškė pastebėjimus dėl pokyčių sporto sferoje: „Galimybių pasas yra įvardijamas kaip pandemijos suvaldymo ar sveikatos dokumentas, tačiau toks apibūdinimas kelia abejonių. Kaip tai susiję rūpinimusi žmonių sveikata, jeigu jiems ribojamos galimybės tą sveikatą stiprinti sporto klubuose? Iki tol sportavę žmonės negali be galimybių paso reguliariai lankytis sporto klubuose. Ypač gaila jaunų žmonių, kurie meta būrelius, turėtus užsiėmimus, nes neturi kitos alternatyvos, kaip tik siūlomą vakcinaciją.“
Vaikų psichologas Edvardas Šidlauskas sakė, kad galimybių paso idėja prieštarauja ilgametei švietimo įtraukaus ugdymo politikai. „Visų pirma, vaikai diskriminuojami ir izoliuojami, jie nebegali lankyti teatrų, būrelių, dalyvauti draugų gimtadieniuose, jei šie rengiami kavinėse, pramogų erdvėse.
Kitas momentas – patyčios. Juk vaikams daug nereikia, gali kliūti kitoks megztinis ar šukuosena, o čia tiesiog izoliacija ir atstūmimas, jei esi nepasiskiepijęs. Kiek susiduriu iš savo praktikos, vaikai net bijo pasisakyti, kad yra nepasiskiepiję, jaučia milžinišką spaudimą. O baimė sukelia dvi reakcijas – arba agresiją, arba bėgimą. Labai tikėtina, kad šviežiai įsigaliojęs galimybių pasas vaikams nuo 12 metų amžiaus didins psichologinio smurto galimybę.
Ir trečia – konfliktas su tėvais. Mes susiduriame su pavlikų morozovų karta, kuri priešinama su tėvais lygioje vietoje. Tai labai neatsakinga ir žalinga. Psichologiniu požiūriu, tai smūgis ne tik vaikams – tai smūgis Lietuvos ateičiai, visuomenės vienybei. Todėl manau, kad galimybių pasas turėtų būti kuo greičiau atšauktas“, - įžvalgomis dalijosi psichologas.
Peticijos teikimo akcijoje dalyvavęs aktorius, režisierius ir bardas Gediminas Storpirštis teigė esąs nusivylęs, jog valdžios pasirinktos pandemijos valdymo priemonės supriešino žmones ir yra neveiksmingos.
„Priemonės yra nelogiškos, absurdiškos, veikiančios net tik žmogaus kasdienybę, bet ir jo psichinę sveikatą. Galimybių pasas nepadeda, nes COVID liga yra iššūkis visiems, naujas dalykas. Virusas mutuoja greičiau, nei mokslininkai spėja su vakcinomis, tačiau vis tiek primygtinai siūlomas tik skiepų variantas, matome, kaip anksčiau galiojusios sąlygos galimybių pasui gauti vis apkarpomos, jau nebe rodiklis pasui gauti ir antikūnų reikiamas skaičius.
Kokių dar argumentų reikia, kad galimybių pasas neveiksmingas? – renginyje klausė G.Storpirštis. – Be to, juk matome, kad galimybių pasas riboja dalies žmonių galimybę lankytis bibliotekose, muziejuose, koncertuose, spektakliuose. Nelaimės, ligos akivaizdoje norisi visuomenę vienijančių sprendimų, kurie padėtų tą pandemiją įveikti, o ne priemonių, kuriuos priešina ir skaldo.“
Jo kolega aktorius ir režisierius Ramūnas Cicėnas pasisakė trumpiau ir griežčiau: „Juk nuo pat galimybių paso įvedimo visuomenėje buvo diskutuojama, ar nenusižengiama Konstitucijai, tačiau į tą klausimą iki šiol niekas taip ir neatsakė. Jeigu abejojama, ar galimybių pasas yra teisėtas, Konstitucinis Teismas turėtų išaiškinti. Tačiau tam būtinas Prezidento kreipimasis į jį.
Peticija su daugiau kaip 100 tūkstančių parašų – ne prašymas, o raginimas Prezidentui veikti. Norime aiškumo ir logikos, nes dabar jos išvis nėra. Užtenka paminėti žiniasklaidoje lygintą SEL koncertą ir kalėdines šventes darželiuose – matome dvigubus standartus: vieni žmonės švenčia pandemijos pabaigą, o kiti piktinasi, kad negalėjo pamatyti vaiko kalėdinio vaidinimo net pro langą“, - juokavo R.Cicėnas.
Aktorė Inesa Paliulytė galimybių pasą įvardijo vienareikšmiškai kaip segregacijos, politinį įrankį, nieko bendro neturintį su medicina: „Gyvename tarsi demokratiškoje šalyje, nutarimais valdome pandemiją, bet matome akivaizdžius dvigubus standartus: naktiniuose klubuose šėlsta be kaukių, o tėvai negali ateiti į darželyje vykstančią šventę. Galų gale – neleidžiama atsisveikinti su ligoninėse mirštančiais artimaisiais. Kur pasidėjo orumas ir žmogiškumas?
Etikos nėra, o Lietuvos vyriausybė išgyvena didžiulę reputacinę krizę – pažiūrėkime, kokie jos reitingai. O kalbant apie galimybių pasą, tai nuolat galvoju, kad tai kažkokia kita realybė, kad atsibusiu rytoj, ir jo nebus. Genocidas stiprus žodis, bet čia tai ir vyksta: veikiama žmogaus valia, jo fizinis ir psichinis kūnas, nepaliekama jokios pasirinkimo teisės. Dalis žmonių tiesiog stumiami į dvasinę atskirtį. Turėjome užtektinai laiko atsibusti, pasitikrinti savo vertybes, tačiau matome, kad vis tiek yra žmonių, kurie patys nori į kartuves nešti savo virves“, - kalbėjo aktorė.
Šiuo metu galimybių pasas taikomas vaikams nuo 12 metų ir dviejų mėnesių. Dėl to kelis kartus prie Vyriausybės ir Prezidentūros protestavo „basomis mamomis“ pasivadinusios moterys.
Jos prašė prezidento į Konstitucinį Teismą kreiptis dėl galimybių paso vaikams.
