Šis kūrinys nėra tik muzikos projektas – tai atviras ir jautrus pasakojimas apie tabu temas, kurios dažnai lieka nepastebėtos. Tomas, dalyvaudamas „Eurovizijoje“, nori būti tikras ir kalbėti nepagražintai, siekdamas sukurti pokyčius ir priversti susimąstyti apie žmogaus santykius su savimi ir aplinkiniais.
Savo pamąstymais Lion Ceccah sutiko pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.
Lion Ceccah atvėrė širdį
„Drobė. Dvinytis drobinio pynimo audinys iš ilgo linų pluošto arba pašukinių verpalų. Pagal apdailą skiriama nebalinta, pusbaltė, dažyta ir marginta drobė. Nebalinta (žalia), balinta ir dažyta bei marginta plona drobė tinka siūti vasariniams drabužiams (suknelėms, kostiumėliams, vyriškiems marškiniams), balinta, storesnių lininių verpalų drobė – paklodėms, pašukinių verpalų drobė – portjeroms, takeliams, čiužiniams, palapinėms, vasarinės avalynės viršui.
Vertingiausia yra plonų siūlų tanki drobė. Siuviniai iš drobės stiprūs, gerai sugeria drėgmę, higieniški, laidūs šilumai, dailūs ir lengvai skalbiami, tačiau glamžūs ir sunkiai drapiruojami. Pagal gamybos būdą drobė būna namų darbo ir pramoninė.
Stokholmo Sindromas – tai psichologinė reakcija, kai įkaitai arba aukos užmezga emocinį ryšį su pagrobėjais. Šiam ryšiui būdingi lojalumo, simpatijos ir net gynybos jausmai pagrobėjams, nepaisant to, kad pagrobėjai prisidėjo prie jų nelaisvės ar prievartos.
Stokholmo sindromas pavadintas 1973 m. Stokholme (Švedija) įvykdyto banko apiplėšimo, kai įkaitai įsijautė ir net gynė savo pagrobėjus, vardu, tapo svarbiu psichologiniu reiškiniu. Šis incidentas susijęs su keturiais įkaitais, kuriuos banko saugykloje šešias dienas laikė du pabėgę nuteistieji, o įkaitai ėmė simpatizuoti savo pagrobėjams ir atsisakė juos gelbėti bandžiusių valstybės pareigūnų pagalbos.
Žiniasklaida sukūrė terminą „Stokholmo sindromas“., kad apibūdintų šį gluminantį elgesį, kuris atrodė priešingas laukiamai baimės ir priešiškumo reakcijai. Nuo to laiko psichologai išskyrę keletą veiksnių, kurie prisideda prie Stokholmo sindromo išsivystymo, įskaitant suvokiamą grėsmę išgyvenimui, izoliaciją, nuo išorinių perspektyvų ir pagrobėjų gerumą ar tariamą užuojautą.
Šiais metais grįžtu į „Eurovizijos“ atranką ir sceną su savo kūryba. Pasikeitus iš Alen į Lion atrodo, iš naujo atradau kūrybą ir aplamai ką aš noriu pasakyti. Taip pat tai buvo sprendimas kalbėti tabu temomis. Temomis, kurios nėra paliečiamos plačiai dainose.
Temomis, kurių lyg ir yra prisibijoma. Universaliomis, tačiau ir „myliu/nemyliu“ neapsiribojančiomis temomis. Manau jog žmonių santykiai ir vidinis pasaulis yra kur kas sudėtingesnis nei buvimas vienišu ar amžinai įsimylėjusiu.
„Eurovizija“ yra populiariausias šou tiek Lietuvoje, tiek Europoje, gal net pasaulyje ir savo dalyvių istorijomis inspiruojantis tūkstančius, tad teisingiausia, jog jeigu jau čia einu, ateiti tikram ir kalbėti nepagražintai.
Daina „drobė“ gimė įkvėpta apgalvojant savo draugės destruktyvią meilės istoriją. Tada supratau, kad aš pats ja gyvenu tik su savimi. Prieš 15 metų patyriau prievartavimą iš tuo metu artimo žmogaus, būnant apsvaigintu. Daug metų galvojau, kad tai buvo tik sapnas ar prisigalvojimai, kol supratau, kad aš pats sau meluoju. Tai BUVO. Ir aš dar daug metų palaikiau labai puikius santykius su tuo žmogumi. Jis netgi buvo man autoritetas bei tikro menininko pavyzdys. Ar ką keisčiau ir būčiau kitaip elgęsis vėliau? Tikriausiai ne.
Nes tuometinis mano troškimas būti pripažintu, buvo stipresnis už mano savivertę ir aš net nenorėjau gilintis į prievartos sąvoką. Savivertės mokausi iki šiol ir manau tai viso gyvenimo studijos.
Ir ne tik man. Pažįstu n žmonių, kurie yra patyrę seksualinę ir psichologinė prievartą, bet šia tema išdrįsta kalbėti tik apsvaigę. Atrodo, lyg parodo kažkokį „apdovanojimą“ už šią patirtį. Bet apie tai kalbėti dienos šviesoje – KĄ?
„Nu nereikia taip giliai kapstytis“ arba „Kam grįžti į praeitį“. Tad jo – mes visi išgyvenam Stokholmo Sindromą ir nebūtinai turime būti pagrobti. Mes dažnai tampame savo paties įkaitais, kurie jaučia empatiją savo vidiniam melagiui, engėjui bei rankos numojėjui. Ir kas dar keisčiau – tai tampa patogu, komforto zona ir NETGI prašom dar. Taip lengviau. Bet argi?
„Drobė“ tai ne daina. Tai garsų istorija. Tai menas kopijuojantis realybę. Tai meluojanti empatija. Tai kova ir pasidavimas. Tai pergalvojimas. Tai žingsnis pirmyn ir du atgal. Tai medžiaga laukianti virsmo į kūrinį“, – savo socialinio tinklo paskyroje rašė Lion Ceccah.
Lion Ceccah dainos galite paklausyti čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
