Ir nors atrodė, kad išbandė viską, niekas neatnešė norimo rezultato. Būtent dėl šios priežasties tinklaraštininkė nusprendė savo svajonę įgyvendinti specialioje klinikoje Gruzijoje, o dabar su nekantrumu laukia, koks bus galutinis rezultatas.
Tiesa, kol kas jo dar nematyti, o kritikuoti pasiruošę internautai vis pažeria ir kokį nemalonų komentarą – viena Mūzos sekėja netgi drąsiai rėžė, kad tokius antakius padariusią meistrę ji paprasčiausiai nušautų.
Naujienų portalui tv3.lt Gražina atvirai papasakojo apie procedūrą, kodėl jai ryžosi, kiek tai atsiėjo ir kaip atrodo gijimo procesas.
Visai neseniai jums buvo atlikta plaukų transplantacija – kaip nusprendėte ryžtis šiai procedūrai?
Apie šią procedūrą pagalvodavau jau kurį laiką. Mokyklos laikais buvo plonų antakių mada – drąsiai juos pešiodavau, nežinodama, kad nebeataugs. Galiausiai, vietoje normalių antakių, turėjau vos keletą plaukelių.
Žinoma, bandžiau gelbėtis kitomis procedūromis, pavyzdžiui, specialiais serumais antakių plaukų užauginimui (kurie, beje, jokio poveikio neturėjo, nes tinka tik esant plaukams), permanentiniu makiažu (pastarąjį mano riebi oda išstumia, todėl jis nesilaiko ilgai). Visiškai nusivylusi minėtais dalykais, ėmiau skaityti ir apie antakių priauginimą, tačiau tai, pasirodo, taip pat laikinas sprendimas. Rezultatas matomas vos keletą savaičių.
Tiesa, buvau „išdirbusi“ beveik tobulą antakių dažymo techniką – dažydavau juos kas rytą, po 15-20 minučių. Tačiau ne tik užtruko ir nemažai kainavo, bet dar ir labai nusibodo. Nusprendžiau, kad gana – reikia kažko ilgalaikio!
Ar prieš procedūrą daug apie ją domėjotės, svarstėte, ar tikrai verta jai ryžtis? O gal pasitaikė ir abejonių?
Apie šią procedūrą Lietuvoje nesu girdėjusi, bet skaičiau, kad ji atliekama užsienyje. Dažniausiai vyrai persisodina plaukus į vietas, kur turi nuplikimų. Vos paskaičiusi, kad plaukų persodinimas, t.y. transplantacija, veikia ir antakiams, nusprendžiau, kad tai – būtent man! Kadangi teigiama, kad rezultatas išlieka visam laikui, abejonių nebeturėjau –tiesiog laukiau tinkamo momento.
Gal galėtumėte daugiau tai papasakoti? Kiek procedūra truko, koks laukia gijimo procesą?
Klinikoje praleidau apie 3 valandas. Pusę to laiko mes tiesiog kalbėjomės, planavome, darėme tyrimus (kraujo tyrimai ten yra būtini) ir maždaug 1,5 valandos vyko pati procedūra, tad tikrai neprailgo.
Chirurgas apskaičiavo, kad man reikės transplantuoti apie 500 vnt. plaukų, suplanavo, iš kur bus imami donoriniai plaukai. Imta iš galvos galo – ten suplanuotą plotelį nukirpo trumpai su mašinėle, nuskausmino ir tiesiog išpjovė. Skamba, galbūt, grėsmingai, tačiau imamas tik paviršinis odos sluoksnis – žaizdelė nedidelė, ją užsiuvo.
Antakiai buvo apibrėžti norima forma – nusprendėme daryti platesnius, kad vėliau galėčiau pasipešioti pagal norimą formą. Suplanuotoje vietoje padarė skylutes ir į jas įsodino turimus donorinius plaukus kartu su svogūnėliu. Vienu metu ties manimi dirbo 5 medikai, todėl viskas vyko operatyviai.
Gijimo procesas nėra trumpas – jį galite stebėti ir mano „Instagram“ paskyroje. Ten kasdien dalinuosi įspūdžiais. Iš pradžių buvo patinimų, dabar pradeda atsinaujinti oda. Po 2 mėnesių visi šie plaukai iškris ir pradės augti iš naujo. Galutinis rezultatas žadamas po 10 mėnesių. Taip, gijimas nėra trumpas, bet norint ilgalaikio rezultato esu pasiryžusi palaukti ir džiaugtis norimais antakiais visą gyvenimą.
Ar procedūra buvo skausminga?
Ne, procedūra nėra skausminga. Sakyčiau, kad permanentinis antakių makiažas yra skausmingesnis ir trunka ilgiau. Šioks toks tempimas jautėsi susiūtos galvos odos vietoje.
Kiek ši procedūra atsiėjo?
Ši procedūra man kainavo 1500 dolerių (beveik 1370 eurų). Internete teko skaityti, kad gali kainuoti ir daug brangiau.
Savo „Instagram“ įraše rašėte, jog procedūra jums buvo atlikta Gruzijoje. Kodėl pasirinkote šią šalį, o ne Lietuvą?
Besidomėdama šia procedūra radau begalę atsiliepimų, o ir pažįstami teigė, kad būtent Gruzijoje yra viena geriausių pasaulio plaukų transplantacijos klinikų, kuriai yra jau virš 20 metų. Susisiekusi su klinika supratau, kad tai – man skirta vieta, nes nepaisant laisvadienio (šalyje buvo šventinė diena), mane konsultavo nuotoliniu būdu ir netgi perkėlė kitus klientus, kad galėčiau apsilankyti jau po savaitės!
Procedūrai teturėjau pusdienį, o dėl manęs jie netgi anksčiau atidarė kliniką, mat buvo svarbu patekti būtent tuo laiku, taip pat spėti į skrydį namo.
Kaip visuomet su savo sekėjais esate labai nuoširdi ir drąsiai rodote, kaip šiuo metu atrodote, kol antakiai gyja. Vis dėlto kaip reagavote, kaip pamatėte pirminį rezultatą?
Apie pirminį vaizdą, tiesą sakant, nė negalvojau. Įsivaizdavau, kad nebus tobulo vaizdo iškart, bet tokių didelių antakių irgi nesitikėjau. Nežinojau ir apie tai, kada bus galutinis rezultatas, bet taip norėjau, kad detalės tapo nebesvarbios. Kai pamačiau save veidrodyje, džiaugiausi, kad yra vasara ir turiu akinius nuo saulės, o iš klinikos išėjau su didžiule šypsena veide.
Kokių reakcijų sulaukiate dabar? Ką sakote kritikuojantiems?
Dauguma žmonių nesupranta, kas nutiko mano antakiams – iškart puola rašyti, kad atrodau labai negražiai, įtaria nevykusį permanentinį makiažą. Viena mano sekėja parašė, kad nušautų tą meistrę, kuri man padarė tokius antakius. Tad, mieli grožio meistrai, būkite atsargūs, jūsų darbas taip pat yra pavojingas (juokiasi).
Žinoma, bandau papasakoti, kokia procedūra man buvo atlikta, kodėl matomas toks vaizdas, bet pastebėjau, kad žmonės linkę tikėti tik tuo, ką mato internete. Tarkime, mato mano plačius, paraudusius antakius – viskas, reiškia tokie jie ir liks! Apie plaukų rezervą, gijimą, niekas nė negalvoja. Tikriausiai tie, kas nesidomi, galvoja, kad ir po plastinių operacijų žmonės iškart būna gražūs, nes paprasčiausiai to nemato.
Su kritikuojančiomis nesiginčiju – papasakoju, kas nutiko. Noriu, kad kitos moterys (na, ir vyrai) suprastų, jog šiais laikais reikia tiesiog norėti, o būdų yra viskam. Grožis reikalauja ne aukų, bet laiko.
