Prieš trylika metų Gianni Versace buvo garsiausias madų dizaineris pasaulyje. Jis jautėsi laimingas: vėžys buvo pasitraukęs, paskutinis AIDS testas – neigiamas. Gyvenimas buvo gražus. Ir kaip tik tada jis baigėsi.
50-mečio itališkosios mados guru nužudymas 1997-aisiais sukrėtė ne tik madų industriją ir gėjų bendruomenę: bemaž mėnesiui, iki tragiškos princesės Dianos žūties, ši naujiena tapo pagrindine visos planetos žiniasklaidai.
Beprotis ar profesionalas?
Tuo metu Majamyje, JAV, apsistojęs Gianni Versace vieną saulėtą liepos rytą išėjo nusipirkti laikraščių, o kai grįžo, šiek tiek užtruko rakindamas savo prabangios vilos vartus. Tų kelių akimirkų visiškai pakako, kad prie jo prisiartintų nepažįstamas vyras ir iš nedidelio atstumo paleistų du šūvius – į galvą ir kaklą. Paskui žudikas ramiai apsisuko, grįžo prie jo laukusio automobilio ir nuvažiavo.
Oficialiai buvo paskelbta, kad „Versace“ mados imperijos įkūrėjas tapo bepročio, prieš tai nužudžiusio dar kelis gėjus visoje Amerikoje, auka. Bet būriui liudininkų, mačiusių, kaip G. Versace nukraujavo ant savo vilos laiptų, tai pasirodė panašiau į gerai suplanuotą profesionalaus žudiko darbą.
Gianni Versace (nuotr. SCANPIX)
Žudiko „parašo“ nepastebėjo
G. Versace mirė nuo šūvio į galvą, labai panašaus į kontrolinį šūvį. Bet buvo dar keistesnė aplinkybė: šalia jo kūno policija rado negyvą karvelį – tarsi žudikas būtų palikęs savo vizitinę kortelę.
Tačiau nužudymo kaltininku kone tą pačią dieną buvo paskelbtas 27-erių Andrew Kunananas, – aukštos klasės gėjus prostitutas, kurį neva matė pabėgantį iš įvykio vietos.
Prasidėjo tarptautinė A. Kunanano medžioklė, tačiau ji pasirodė esanti nereikalinga. Jauną vyrą rado tame pačiame Majamyje, namelyje ant vandens, kur jis neva slapstėsi, nusižudžiusį. Policijai ir Versačių klanui byla buvo baigta. Na, o negyvas karvelis žmogžudystės vietoje buvo nurašytas kaip keistas atsitiktinumas – anot detektyvų, į paukštį pataikė kulkos skeveldra, mat nelaimėlis pataikė skristi virš įvykio vietos kaip tik tą akimirką, kai A. Kunananas iššovė į savo auką.
Turėjo praeiti net trylika metų, kol netikėtai išaiškėjo naujų sensacingų faktų apie spalvingą G. Versace gyvenimą, ir ypač mirtį.
Slapti ryšiai
Sunku pasakyti, kodėl tuos sensacingus faktus nuspręsta atskleisti po šitiekos laiko, bet naujausia versija teigia, esą garsusis dizaineris tapo mafijos užsakyto nužudymo auka.
Du aukštą padėtį užėmę buvę mafiozai – Džiuzepė Di Bela ir Filipas Bareka – atskirai vienas nuo kito nusprendė atskleisti, kad E. Kunananas buvo apkaltintas tuo, ko nepadarė, o negyvas karvelis šalia kūno išties buvo žinutė nuo Dž. Versačės priešų.
Tokie šokiruojantys pareiškimai, pasirodę neseniai išleistoje Džanluidžio Nucio – autoritetingo italų tiriamosios žurnalistikos atstovo – knygoje apie mafiją, gerokai įsiutino Dž. Versačės brolį ir seserį, Santą ir Donatelą. Bet Dž. Nucis sako esąs užtikrintas patikimumu informacijos, kurią gavo iš dviejų mafijos informatorių Kalabrijoje, pietinėje Italijos dalyje. Tie patys informatoriai neva papasakojo ir daug įdomių dalykų apie genialaus madų kūrėjo, buvusio draugu tokių garsenybių kaip princesė Diana, asmeninius ryšius su nusikaltėlių pasauliu.
Donatella Versace (nuotr. SCANPIX)
Aštuonkojo čiuptuvai
Faktas tai, kad būtent Kalabrijoje G. Versace pradėjo kurti savo imperiją. Augdamas šiame skurdžiame regione pačiame Italijos „bato“ smaigalyje, jaunasis Džianis pirmąkart susidomėjo drabužiais stebėdamas, kaip dirba jo mama siuvėja. Ten pat, kaip tvirtina savo knygoje Dž. Nucis, Versačių šeima pirmąkart susidūrė su n'drangheta – nusikaltėlių grupuote, daug galingesne ir negailestingesne ir už cosa nostra, ir už camorra – dvi pagrindines itališkosios mafijos atšakas.
N'drangheta (tiesioginis šio žodžio vertimas iš italų kalbos reiškia narsą) šiandien kontroliuoja didžiąją dalį kokaino, patenkančio į Europą. Bendradarbiaudama su Pietų Amerikos narkotikų karteliais, ji miltelius į Senąjį žemyną pristato net povandeniniais laivais. Spėjama, kad organizacijos metinė apyvarta viršija 200 mlrd. litų. Tai jau nebe tie mafiozai, kurių stereotipinį įvaizdį mums į galvas įkalė kino kūrėjai, tai nepriekaištingai organizuotas verslas, pinigus plaunantis per teisėtai įkurtas įmones. Tačiau pradėjo n'dranghetos smogikai nuo to paties, kaip ir visi, – nuo pizzo, arba reketo, mainais už „stogą“. Kadaise jų aukomis tapdavo visi Kalabrijos verslininkai. Nepavyko duoklės rinkėjų išvengti ir Dž. Versačės motinai.
Anot eksmafiozų Džiuzepės Di Belos ir Filipo Barekos, 2001-aisiais sudariusių su teisėsaugininkais neliečiamybės sutartį mainais už liudijimą prieš n'dranghetą, mokėti už „stogą“ yra tekę ir Dž. Versačei. O kai jo verslas ėmė augti it ant mielių, mafijos bosus esą nušvietė idėja pasinaudoti besiplečiančia dizainerio įmone už narkotikus uždirbtiems pinigams plauti.
Mados namų salonas (nuotr. SCANPIX)
Informatoriai teigia, kad suregzti ir įgyvendinti šį planą buvo pavesta tokiam Frankui Trovatui. Baigiantis 9-ajam dešimtmečiui, kai Dž. Versačės imperija išgyveno sparčiausią augimą, šis mafiozas tarsi atsitiktinai persikraustė iš Kalabrijos į Milaną, kur tuo metu jau dirbo ir gyveno mados kūrėjas. Apsimetęs pasiturinčiu restoranų savininku, F. Trovatas lankėsi tuose pačiuose vakarėliuose, kaip ir Dž. Versačė, tačiau ne savo malonumui, o turėdamas, kaip dabar teigiama, labai konkretų tikslą – priversti genialųjį kraštietį pradėti dirbti n'dranghetai.
Gal žinojo, gal ir ne
Šiuo metu kalėjime iki gyvos galvos sėdintis F. Trovatas nebuvo eilinis mafijos pasiuntinukas – anaiptol. Tokiam kaip jis geriau buvo nestoti skersai kelio. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje šis mafijozas aktyviai dalyvavo negailestingame kare su konkuruojančio camorra klano nariais, palikusiais Italijos miestų gatvėse mažiausiai 200 lavonų. Bet ypač F. Trovatas garsėjo kaip mėgėjas kankinti išdavikus. Tačiau „draugystės“ su G. Versace metais mafijos smogikas, visada jautęs silpnybę madai, buvo visiškai pakvaišęs dėl dizainerio kūrinių ir su pasimėgavimu rodydavo kolegoms kaklaraiščius, kuriuos jam asmeniškai kurdavo ir pasirašydavo Versačė. Dar F. Trovatas mėgdavo girtis, kad jiedu su Džianiu ne tik bičiuliaujasi, bet ir užsiima verslu – net vykdavo drauge į verslo keliones į Maljorką ir Braziliją.
Naujai atsiradę liudininkai dievagojasi, kad bent jau nuo 1983-iųjų iki 1984-ųjų dizaineris darbavosi kartu su F. Trovatu, plaudamas mafijos pinigus.
Tiesa, tie patys liudininkai pabrėžia, jog G. Versace galėjo ir nežinoti, iš kur į jo verslą įteka didžiulės sumos, – arba kad jo bičiulis F. Trovatas yra vienas iš n'dranghetos bosų. Galiausiai G. Versace, matyt, kažkuo neįtiko mafijai, ir šioji užsakė jo egzekuciją.
Liudininkai – patikimi
Tai, beje, ne viskas, ko pripasakojo savanoris informatorius Dž. Di Bela. Buvęs banditas dar, be kita ko, tvirtina, kad jam pačiam siūlytas daugiau nei milijono litų dydžio atlygis už tai, kad jis pavogtų iš kapinių Dž. Versačės pelenus. Tai esą būtų buvę įspėjimu velionio šeimai grąžinti pinigus, kuriuos mafija buvo investavusi į „Versace“ mados namus. Bet tas planas neva niekada taip ir nebuvo įgyvendintas.
Nepaisant to, kad ši istorija iš tiesų labiau primena antrarūšio filmo scenarijų, prokurorai Dž. Di Belą ir F. Bareką laiko itin patikimais liudytojais. Jų suteikta informacija jau padėjo atskleisti seriją nužudymų, o jų kaltininkus – kelias dešimtis mafijos smogikų – pasodinti už grotų. Tačiau sensacingi eksmafiozų „liudijimai“ įsiutino Versace klaną. „Gianni niekada gyvenime neturėjo nieko bendra su n'drangheta, – rūstauja jo brolis Santas. – Vienintelis mano brolio nusikaltimas buvo pinigų švaistymas.“
Versace meno kūrinių kolekcijos dalis (nuotr. SCANPIX)
S. Versace yra rimtai nusiteikęs paduoti į teismą žurnalistą Dž. Nucijų, užrašiusį ir visam pasauliui paskelbusį mafiozų liudijimus apie tariamus ryšius su jo broliu. Tačiau šioje neaiškioje istorijoje yra dar vienas įdomus dalyvis, nemažai žinantis apie Versačių šeimą ir jos piniginius reikalus.
Klanas viską neigs
65-erių amerikietis privatus detektyvas Frenkas Montė kadaise dirbo garsiausiam madų pasaulio klanui. Praėjusio dešimtmečio viduryje G. Versace pasamdė šį vieną geriausių privačių tyrėjų JAV pasekti savo darbuotojus kompanijos būstinėje Amerikoje, nes būgštavo, kad kažkas grobsto įmonės lėšas. Nors paskutiniais gyvenimo metais dizainerio sveikata gerėjo – jam pavyko įveikti ausies vėžį, – G. Versace darėsi vis labiau paranojiškas. Bet tąkart F. Montė visiškai sutiko su savo darbdaviu: jam taip pat atrodė, kad kažkas dėjosi į kišenę kompanijos pinigus, nemokėjo mokesčių. Pastarasis faktas neva labiausiai ir įsiutino dizainerio „dalininkus“ mafiozus, mat jie reikalavo, kad verslas, per kurį jie plovė savo pinigus, būtų visiškai teisėtas, mokesčiai mokami nepriekaištingai. F. Montė taip pat tvirtina, esą G. Versace kolegos jam papasakoję, jog dizaineris, turėjęs prabangius namus kone visuose pasaulio kampeliuose ir per 3 mlrd. litų vertės turto, svarstė galimybę viešai paskelbti apie mafiozų jam daromą spaudimą, ir tuo greičiausiai „užsidirbo“ mirties nuosprendį. Mafija pasamdė žudiką, kad šis pašalintų dizainerį, na, o E. Kunananas, detektyvo spėjimu, tebuvo mulkis, parinktas tapti atpirkimo ožiu.
Šeimos meno kūrinių kolekcija (nuotr. SCANPIX)
F. Montė neslepia ir pats pasielgęs kaip mulkis, – išdrįsęs visą oficialiai G. Versace nužudymo versijai prieštaraujančią informaciją išdėstyti prisiminimų knygoje. Todėl Gianni sesuo Donatela Versace per teismus pasiekė, kad jam būtų uždrausta knygą publikuoti, o patį detektyvą privedė iki bankroto.Tiesa, dabar, pasirodžius skandalingai Dž. Nucio knygai, F. Montė ketina pateikti apeliaciją ir galiausiai išspausdinti savo prisiminimus.
Kaip ir visos iš Pietų Italijos kilusios šeimos, Versace klanas padarys viską, kad išsaugotų švarią savo nario reputaciją, taigi jie galimų G. Versace ryšių su mafija niekada nepatvirtins. O štai Italijos policija paskelbė planuojanti pradėti naują tyrimą. Taigi šioje istorijoje taškas dar nepadėtas.
