Ketvirtadienio vidurdienį Ignalinos Etninės ir muziejinės veiklos skyriuje atidaryta Lietuvos fotomenininkų sąjungos nario, Tarptautinės meninės fotografijos federacijos nusipelniusio fotografo menininko Algio Jakšto asmeninė peizažų paroda „Čia mano žemė“.
Naujoje, pirmą kartą eksponuojamoje parodoje dvi viena kitą papildančios temos: laikas ir gamta.
Nuotrauka – jau savaime sustojęs laikas, sustabdyta akimirka. Tad ir žiūrovo akims atsiverianti menininko gimtojo krašto gamta – skirtingais metų laikais užfiksuotos rytą bundančios ir vakarėjant mingančios, ledo sukaustytos ir šerkšno išdabintos upės ir ežerai, rūkuose įsisupę laukai ir kalvos.
A. Jakštas teigia, kad fotografija jam yra „būdas užfiksuoti supančio pasaulio ir žmonių grožį ir išsaugoti tas pavogtas akimirkas“.
Atidarant parodą, sukurtą per kelerius pastaruosius metus, menininkas sakė: „Kas yra fotografija man? Tai yra mano gyvenimas, nes aš fotografuoju labai seniai. Neįsivaizduoju savęs be fotografijos. Dvi mūzos – poezija ir fotografija - tarpusavyje sutaria ir viena kitą papildo. Poezija atėjo vėliau, o fotografija – labai seniai“.
Kalbėdamas apie naująją savo parodą, jis sakė:
„Čia mano žemė. Manau, kad aš turiu teisę taip sakyti. Čia mano žemės vaizdai, peizažai. Šioje parodoje visi darbai yra iš Ignalinos ir Švenčionių rajonų. Visi darbai – mano kraštas, mano žemė“.
Kalbėdamas parodos atidaryme vienas pirmųjų A. Jakšto fotografijos mokytojų – žurnalistas ir fotografas Mamertas Krapauskas pabrėžė, kad menininko „įamžintas žmogus yra vaizdus, nepakartojamas“.
„Prisimenu, kai jis atnešė pluoštą darbų pirmajai parodai. Daug gražių akimirkų įamžinta. Įsiminė ir tai, kad jis nuo pat pirmų žingsnių buvo labai reiklus sau“, – sakė M. Krapauskas.
Kolegos fotografai ir kiti parodos lankytojai atkreipė dėmesį, kad šioje parodoje eksponuojamuose darbuose, kaip ir ankstesniuose, įamžinta natūrali gamta.
Nuolat skubančio kūrėjo nespėjau paklausti, ar jis išsaugojo pirmosiose savo parodose eksponuotas juodai baltas nuotraukas ar jų negatyvus. Bet mačiusieji tuos darbus, žvelgdami į eksponuojamus naujausioje parodoje sako, kad juos jungia tas pats jausmas – iš A. Jakšto darbų spinduliuojanti meilė savo gimtajai žemei, savo kraštui, nuo kurio niekada nenutolo. Visų pirma – širdimi.
A. Jakšto personalinė peizažų paroda „Čia mano žemė“ Ignalinoje veiks iki gegužės 1 d.
Pirmą kartą respublikinėje fotografijų parodoje dalyvavęs 1982 m., fotomenininkas iki šiol įvairiuose Lietuvos miestuose ir rajonuose surengė per 100 personalinių parodų. Lankytojams ypač įsiminė „Veidrodžių pasaulis“ (1980 m.), „Kaimo žmonių portretai“ (1982 m.), „Rytų Aukštaitijos peizažai“ (1986 m.), „Rūko baladė“ (1990 m.), „Migla“ (1996 m.), “Senojo kaimo šiluma“ (2002 m.).
A. Jakšto darbai pristatyti ir daugiau kaip 150 tarptautinių parodų Argentinoje, Australijoje, Austrijoje, Brazilijoje, Danijoje, Italijoje, Izraelyje, JAV, Norvegijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Suomijoje, Švedijoje, Turkijoje, Ukrainoje, Vokietijoje ir kitose pasaulio šalyse.
Jo darbai eksponuoti parodoje „Lietuviški kryžiai“ fotografijos galerijoje Osle (Norvegija, 1990 m.) tarptautiniame diaporamų festivalyje Amberieu en Bugey (Prancūzija, 1997 m.), „Peizažas“ (Vilnius, 2004 m.) ir daugelyje kitų.
Menininko darbai ne kartą įvertinti Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) aukso ir sidabro medaliais, diplomais bei specialiais prizais. 2005 m. A. Jakštui suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos nusipelniusio fotografo menininko (EFIAP) garbės vardas, o 2005 m. – Lietuvos Meno kūrėjo vardas.
Fotografijos mėgėjai daugiau kaip 40 metų su fotoaparatu nesiskiriančio menininko A. Jakšto nuotraukas, kuriose užfiksuota jo gimtojo kaimo Ignalinos rajone apylinkių gamta bei netoli tyvuliuojantis legendomis apipintas Erzvėto ežeras, spaudoje išvydo prieš 35-eris metus.
A. Jakštas taip pat yra išleidęs 6 poezijos knygas, iliustruotas jo paties meninėmis fotografijomis.
