Antroji festivalio diena prasidėjo mankšta ir rytiniu kino seansu. Smulkiai lynojant, festivalininkų apsimiegojusius veidus budino rytinė kava, alus ir sumuštiniai. Didžiosios scenos grindinys virto kūrybinių minčių labirintais – visi norintys galėjo čiupti į rankas spalvotąsias kreidutes ir išreikšti savo meilę muzikai bei „Tamsta“ festivaliui.
Kiti muzikos mylėtojai jaukiai apsigobę lietpalčiais taisėsi ant suolelių ir žiūrėjo rytinį kino seansą – buvo rodomas filmas „Jamam Vudstoką“. Savus klientus rado ir lauko maisto kioskeliai. Kainos čia nesikandžioja – kava 4-8 litai, bandelės –2,5-3,5 litai, blyneliai su įdarais 5-7 litai, sriuba – 5 litai, alus -5-6 litai, karštieji patiekalai – 13-16 Lt (vištiena, šašlykai).
Užkalbintas vienas festivalio dalyvių Artūras teigė, kad pirmoji festivalio diena ne itin patiko, nes nuotaiką gadino organizaciniai nepatogumai – sunku rasti vietą pasistatyti automobilį, ypač, jei nori jį palikti kuo arčiau festivalio teritorijos. Taip pat vaikinui užkliuvo palapinių miestelyje vyravusi painiava.
„Vakar gal kokią valandą ieškojome savo palapinės, visur tamsu, nėra jokių ženklų. Pavyzdžiui, kituose festivaliuose būna sužymėtos zonos, o čia to trūksta“, - guodėsi pašnekovas. Tačiau paklaustas apie muzikinius atlikėjų pasirodymus, kėlė nykštį aukštyn – muzika nenuvylė.
„Ypač patiko Aloe Blacc ir „Happyendless“, - džiaugėsi vaikinas.
Kitas festivalininkas Lioška tikino, kad festivalis geras, nei per daug paprastas, nei ištaigus.
„Kainos čia normalios, alus 5,5 lito. Nors rimto maisto čia nėra, tik užkandžiai, bet tai normalu, juk čia festivalis“, - juokėsi vaikinas. Jis taip pat papasakojo, kad iš ryto su draugu keliavo iki Varėnos pavalgyti vienoje kavinių: „Už kepsnį sumokėjome 10 litų – labai gera kaina“, - tvirtino jis. Vaikinas taip pat pasiguodė, kad vakar, vos atvykus, nuotaiką kiek sugadino prakiuręs dangus - lyjo nuo maždaug 15 val. iki 18 val.
„Pasistatėmė palapines, o po kurio laiko radome vienoje jų balą“, - juokėsi užkalbintas festivalininkas.
21.50 val.
Popiet „Dainų slėnio“ sala buvo gaivinama smulkiu lietumi, o didžiojoje scenoje netrūko veiksmo ir linksmybių. Tiems, kurie galvojo, kad laikraščių bei skardinių glamžymas, barbenimas tuščiais buteliais, smėlio ir akmenukų prikimštų butelių tarškėjimas negali būti muzika, teko išvysti įspūdingą reginį – festivalio dalyviai buvo raginami griebtis visko, kas tarška, braška, krebžda, šnypščia ir kitokiais būdais skleidžia garsą bei sukurti šiukšlių orkestro šou. Festivalininkai mielai dalyvavo šioje nuotaiką keliančioje renginio programoje ir visi šoko vienu ritmu.
„Gospel“ choro gerbėjus džiugino lyriška, svinguojanti „Sounds in G“ muzika, privertusi ploti ir šaukti gausiai susirinkusią minią. Nors protrūkiais vis lynojo, šis mažas lietus neprivertė festivalininkų likti palapinėse.
02.45 val.
Vakaro programoje pasirodė „Poliarizuoti stiklai“, „Empti“, Brazzbastards“ ir „G&G Sindikatas“. Jau seniai bene scenos naujokai „Poliarizuoti stiklai“ neatsispyrė publikos prašymams ir net dukart sugrojo savo įžymųjį hitą „Medžiai be lapų“. Festivalininkams itin patiko ir jų daina „Stasė“.
Vienintelės popgrupės žanrą festivalyje atstovavusios grupės „Empti“ atliktą repertuarą puikiai atspindėjo vienos jų dainų teksto eilutė „tirpsta rankos, šoka kojos“. Grupės vokalistės Giedrės Kilčiauskienė balsas ne tik raminamai glostė, bet ir skatino šėlti kiek kojos dar kyla.
Dangui temstant, publikos rinkosi vis daugiau ir daugiau, kol belaukiant „G&G Sindikato“ pasirodymo, didžiosios scenos šokių aikštelėje tapo ne tik sunku prasibrauti arčiau pakylos, bet ir apskritai judėti. Būtent šios hip-hopo meistrų grupės išėjimas į sceną įkaitino publikos emocijas iki 100 laipsnių. Žiūrint iš šalies atrodė, kad esame ne tik krepšinio, bet ir hip-hopo tauta.
Sausakimšoje šokių aikštelėje ošė iškeltų rankų miškas ir retas kuris nerepavo „G&G Sindikato“ dainų žodžių atmintinai nuo pirmos iki paskutinės eilutės. Hip-hoperiams atliekant dainą „Padaryk ją“ ir vienam grupės narių Svarui užsiminus, kad Kastetas kolekcionuoja moteriškas liemenėles, gaunamas per jų koncertus, į sceną atskriejo viena moteriška raudonos spalvos liemenėlė. Dar po kelių dainų ši kolekcija papildyta dar dviejomis. Skambant dainai „Sindikato smogikai“ didžioji dalis publikos, paraginta Svaro, nusivilko marškinėlius ir juos sukdami ore aplink galvas toliau tęsė nakties linksmybes.
Pirmosios festivalio dienos apžvalgą galite perskaityti čia
