Jau daugiau nei du dešimtmečius savo gerbėjus džiugina dainomis ir įspūdingais koncertais. Muzikantas tikina, jog namuose karūnos nenešioja ir skambių titulų nesureikšmina, tačiau pripažįsta, kad pats sau labiau patinka toks, koks jis būna scenoje.
R. Cicinas nuo pirmųjų pasirodymų scenoje išgarsėjo ne tik savo balso tembru ir skambiomis dainomis, bet taip pat ir itin puošniu stiliumi. Kartu su keliomis šokėjomis pasirodantis atlikėjas ne be reikalo gavo estrados princo pravardę.
Prieš daugiau nei du dešimtmečius muzikinį kelią Kauno muzikiniame teatre pradėjęs dainininkas tvirtina, kad visi pasiekimai – velniškai sunkaus darbo vaisiai. Skambiais titulais pristatomas Rytis Cicinas jų pats nesureikšmina ir teigia, kad daug svarbiau – laimingas klausytojų ratas ir publikos ovacijos.
Didžiausia Ryčio aistra – maisto ruošimas. Vyras noriai degustuoja ir ragauja netradicinius patiekalus, bei pats juos gamina namų virtuvėje.
„Lietuviška virtuvė man nėra svetima, bet mėgstu daug keliauti ir kurioje šalyje bebūnu, stengiuosi ragauti ir įvertinti tos šalies maistą. Kai kurie patiekalai būna išties egzotiški ir tikras išbandymas mūsų gomuriui. Kuomet daug koncertuodavau, nelikdavo laiko pomėgiams, o dabar, karantino laikotarpiu, galiu suktis virtuvėje ir eksperimentuoti su egzotiniais patiekalais iš kengūrienos, krokodilienos. Prisipažinsiu, namiškiai į tokius patiekalus žiūri skeptiškai ir man juos tenka valgyti vienam“, – atviravo vyras.
Namuose yra kitoks, bet labiausiai mėgsta save scenoje
Laidoje „Virtuvės istorijos“ R. Cicinas prisiminė ir savo muzikinį kelią, kuris prasidėjo nuo Kauno muzikinio teatro. Atlikėjas buvo atviras – kad pasiektų tą tašką, kuriame yra dabar, reikėjo pralieti nemažai prakaito.
„Dainavau teatre 10 metų, susipažinau su kolegomis – Nijole Tallat-Kelpšaite, Laima Žemaityte. Tai buvo pati mano pradžia. Reikėjo velniškai daug dirbti, daug važinėti ir gastroliuoti, kad galėčiau kabintis, po truputėlį kažką daryti vienas, ruošti programas. Vėliau susipažinome su „Rokados“ šokėjomis ir jau daugiau nei 15 metų mes turime programą“, – džiaugėsi jis.
Tiesa, į tokius jam priskiriamus titulus, kaip Lietuvos estrados princas, Rytis žiūri su šypsena: „Na, šie titulai tai yra žiniasklaidos uždėti. Galiu vadintis tik Lietuvos šlagerių karaliumi, nes laimėjai tarptautinį konkursą, yra medaliai ir apdovanojimai. O šiaip tie titulai yra darbas. Juos svarbiausia išlaikyti, pateisinti dėl publikos. Svarbu būti publikos mylimam, koncertuoti, tos publikos nenuvilti.“
Todėl kiekvienąkart, kai koncertuose Ryčio paklausia, kaip jį pristatyti, atlikėjas nenori, kad būtų minimi kažkokie titulai. Anot jo, užtenka pasakyti tik vardą ir pavardę.
Vis dėlto jis ir pats neslepia, kad namuose yra kitoks, nei scenoje. „Namuose viskas yra labai paprastai. Gal išėjus į žmones truputėlį save pateiki kitaip, o namuose mes visi būname be tų kaukių, paprastai, patogiai. Nors, atvirai sakant, aš sau labiau patinku tada, kada aš būnu scenoje“, – atvirai prisipažino jis.
Paklaustas, koks yra tėtis, Rytis prisipažino – savęs griežtu jis tikrai nepavadintų. „Su šia karta reikia kalbėtis, spręsti problemas, nes tuo griežtumu, man atrodo, nieko nelaimėsi. Reikia, kad vaikai ir tėvai būtų draugai. Adas turi labai gerą klausą, bet su muzika šiai dienai susieti savo gyvenimo jis nenori. Jis nori būti verslininku“, – sakė dainininkas.
Ir nors Ryčio daugybę hitų moka visa Lietuva, jam pačiam artimesnės ne tokios linksmos ir „užvedančios“ dainos.
„Yra šlageriai, kurie yra publikos pripažinti ir kuriuos dainuoja visa Lietuva, bet man labiausiai patinka mano dramatinės dainos, kurias publika žino mažiau. Tai daina, kurią visai neseniai perdainavau naujai, „Artisto dalia“, apie artisto kelią. Jei koncertą baigiu su šia daina, net jai nesibaigus publika visuomet atsistoja. Ši daina man yra mieliausia, nes ji yra apie mus, apie artistų gyvenimą, tai, ką jaučiame ir kuo gyvename“, – atviravo R. Cicinas.
O štai apie planus, jei atšauktų karantiną, Rytis kol kas kalba atsargiai: „Na, duok dieve, kad vasarą jau leistų koncertuoti, kad baigtųsi ši pandemija. Vasarą mes dažniausiai koncertuojame miestų šventėse, pajūryje. Rudenį, rugsėjo mėnesį, galbūt jau reiks atsigriebti už tą prarastą laiką dėl kelionių.“
