Kovo 16-ąją minime Knygnešio dieną. XIX amžiaus Lietuvos istorijos fenomenu vadinama knygnešystė padėjo pamatus valstybės nepriklausomybės atkūrimui 1918-aisiais. Kadaise šalį slapta pasiekdavo užsienyje spausdintos knygos. Tuo metu šiandien daug jų iš Lietuvos iškeliauja svetur gyvenantiems tautiečiams.
Knygnešystė atsirado priešinantis Rusijos imperijos caro valdžiai, kai po 1863 m. sukilimo buvo uždrausta leisti ir platinti lietuviškas knygas. Ji pasireiškė lietuviškų leidinių spausdinimu tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje, Amerikoje, nelegaliu jų gabenimu per sieną ir platinimu.
Šis kultūrinis judėjimas laikomas lietuvių tautinio sąjūdžio dalimi. 2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų.
Skaitymo įpročiai kinta
Knygnešio dieną pagerbiami tie, kurie lietuvių kalbos engimo metais platino uždraustus spaudinius. Ši diena, vieno žymiausių knygnešių Jurgio Bielinio gimtadienis, prisimenama bibliotekose, knygynuose, mokyklose.
Pasak Antano Smetonos gimnazijos istorijos mokytojos Daivos Sinkevičienės, didžiulės pagarbos verta ir to meto tauta, nepabūgusi draudimų, skaičiusi knygas ir išsaugojusi mūsų kalbą: „Jie kovojo dėl to, ką turim dabar: lietuviško žodžio, lietuviškos mokyklos. Kuo labiau caro valdžia draudė, tuo intensyviau knygos buvo nešamos ir skaitomos.“
Istorijos pamokose akcentuojamas ypatingas knygnešių vaidmuo, slapta gabenant knygas ir rizikuojant gyvybe. Pedagogė prisimena ir savo mokyklinius metus, kai knygos ir didžiulė cenzūra buvo neatsiejamos. Tačiau skaitymas, anot jos, jaunuoliams buvęs viena didžiausių pramogų.
„Paradoksalu, bet dabar, kai 22 metus esam laisva tauta ir nebe problema skaityti ką nori ir kiek nori, didesnė dalis mokinių laisvalaikiu renkasi ne knygą“, – pastebi pašnekovė. Svarsto, jog šių dienų jaunimui priimtinesni kitokie užsiėmimai, atsiradę kartu su technologijomis.
Ieško atgaivos sielai
Kovo 16-oji – ne eilinė diena knygynų darbuotojams. „Savo pirkėjams esam lyg knygnešės“, – sako UAB „Ukmergės senasis knygynas“ direktorė Genė Pukienė. Tarp knygų ji dirbanti jau keturis dešimtmečius, o daugiau kaip prieš 70 metų šioje vietoje įsikūręs knygynas – daugelio ukmergiškių lankoma vieta.
Džiaugiasi, kad visuomenė ir šiandien nėra atsiribojusi nuo knygos. „Kompiuterio ir gyvo spaudinio juk nesulyginsi“, – tradicinės knygos, o ne naujovių pranašumu neabejojanti direktorė.
Knygyne sulaukiama įvairiausių leidinių ieškančių klientų. Ypatingai domimasi lietuvių autorių – žinomų visuomenės veikėjų – darbais: gydytojos Filomenos Taunytės, žurnalisto Algimanto Čekuolio, rašytojo Juozo Erlicko knygomis.
Pasak G. Pukienės, didžiulis ažiotažas buvo kilęs, pasirodžius prezidento Valdo Adamkaus dienoraščių knygai „Paskutinė kadencija“. Prisimena – iškeliavus Justinui Marcinkevičiui, pirkėjai išgraibstė jo kūrybą.
„Paskutiniu metu labai stipriai perka psichologines knygas, – pastebi pašnekovė. – Matyt, žmonėms kažko reikia dvasiai, sielai. Užeina šiuolaikinių romanų, trilerių, bet neseniai dar ir „Romeo ir Džuljetą“ nupirko...“
Knygos iškeliauja
Vieni iš pirkėjų, kuriems labiausiai rūpi knygyno paslaugos, – užsienyje apsistoję ukmergiškiai. Internete ieško informacijos, seka knygų leidybos naujienas ir čia likusių artimųjų prašo parūpinti leidinių. „Su ilgiausiais rašteliais močiutės ateina. Knygoms nepagailima ir kelių šimtų litų. Labai daug jų iškeliauja į užsienį – ypač lavinančių, skirtų vaikams“, – pasakojo G. Pukienė.
Tūkstančius knygKai kurių vyresnių klasių mokinių darbo diena su pamokomis nesibaigia. Vos grįžę namo jie vėl skuba į pamokas. Tik dažnai šios vyksta ne mokykloje, o mokytojo namuose. Korepetitoriai, teikiantys paslaugas po darbo, per daug nesiviešina – mat daugelis gaunamas pajamas slepia nuo valstybės.ų lietusi knygyno vadovė sako, kad jos šiandien kitokios, nei būdavo seniau: gražesnės, spalvingesnės, visai kitaip apipavidalintos. „Tačiau vienas dalykas nesikeičia: tai – knygos kvapas, kuris visada ypatingas“, – šypsosi ji.