26-erių Tomas Šimkus – naujos kartos iliuzionistas, savo triukais sugebantis pavergti tiek mažo, tiek savo gyvenime, atrodytų, jau visko mačiusio žmogaus širdį. Paauglystėje susidomėjęs magijos pasauliu, dabar panevėžietis kuria tai, kas vadinama stebuklu.
Įtraukė magijos pasaulis
Magijos pasaulis visada kaip magnetas traukė žmones, o įvairius triukus rodantys iliuzionistai vadinami kone stebukladariais. Nors dažnai magiški pasirodymai skiriami vaikams, suaugusieji su ne ką mažesne nuostaba stebi pasirodymus.
Iš Panevėžio kilęs Tomas Šimkus – vienas iš nedaugelio Lietuvos stebukladarių, kurio pasirodymai prikausto minias žmonių, kiekvienas jo pasirodymas – įtraukiantis, magiškas, bet kartu nuoširdus ir be galo šiltas.
Kaip teigė jaunasis iliuzionistas, paslaptingas magijos pasaulis jį visada traukė, o būdamas paauglys taip susidomėjo juo, kad dabar be magijos neįsivaizduoja savo gyvenimo.
„Net negalėčiau pasakyti, nuo ko viskas prasidėjo. Tuo metu per televiziją pradėjo rodyti įvairias magijos laidas, jas žiūrėdavau visas. O po vieno iliuzionisto apsilankymo mokykloje pradėjau dar labiau domėtis“, – prisiminė T. Šimkus.
Pirmasis jo mokytojas buvo ne žinomas magas, o klasės draugas, taip pat domėjęsis magijos pasauliu. Vėliau magijos paslapčių sėmėsi iš knygų, interneto.
„Pirmasis žmogus, kuris mane išmokė triukų, buvo mano klasės draugas. Aišku, jo triukai buvo labai paprasti, tie, kuriuos žinojo praktiškai visi. Kaip sakoma, vieša paslaptis, bet tai buvo pradžia, mano atspirties taškas tolesniems ieškojimams“, – „Sekundei“ pasakojo rankų miklumo meistras.
Dabar triukus savo pasirodymams jis kuria pats. Dažnai tam įkvepia kiti iliuzionistai, tačiau Tomas jų aklai nekopijuoja ir kiekvieną triuką pakeičia, modifikuoja. Kartais beieškodamas, kas patiktų žiūrovui, sukuria naujus numerius pats.
„Pirmiausia galvoju, kas būtų įdomu man ir keltų susižavėjimą žiūrovui. Neretai norėdamas sužadinti žmonių smalsumą pasitelkiu ir lažybų taktiką, pavyzdžiui, su žiūrovais susilažinu, kad jeigu mano triukas nepavyks, jiems atiduosiu du šimtus litų. Po tokio pasiūlymo retas kuris neįsitraukia į mano žaidimą“, – šypsosi T. Šimkus.
Magas ekonomistas
Dabar magija ir burtai yra ne tik jauno vyro pragyvenimo šaltinis, bet ir gyvenimo būdas. Pats Tomas niekada neplanavo savo gyvenimo sieti su magija. Vyras yra diplomuotas ekonomistas ir finansų specialistas, tačiau savo diplomais taip ir nepasinaudojo. Tomas Šimkus.
Kurdamas triukus T. Šimkus galvoja, kas pirmiausia būtų jam įdomu ir kas žiūrovams suteiktų daugiausia teigiamų emocijų.
„Niekada neplanavau tapti iliuzionistu ir iš to valgyti duoną. Visada maniau, kad tai bus tik mano hobis. Tačiau kai pradėjau iš to gauti pinigų, supratau, kad šitaip galima ir užsidirbti.
O viskas prasidėjo atsitiktinai: per pertrauką triukus rodžiau savo klasės draugui, mane pastebėjo tuo metu pro šalį ėjusi dailės mokytoja. Kadangi dar groju saksofonu, ji pasiūlė man surengti muzikos ir magijos pasirodymą pradinukams. Nuėjau, pasirodžiau ir supratau, kad savo pasirodymais galiu stebinti, žavėti“, – pasakojo iliuzionistas.
Po kelių pasirodymų vaikams jis buvo pakviestas dirbti į tuo metu Panevėžyje veikusią kavinę „Respublika“, netrukus pradėjo plaukti kvietimai pasirodyti privačiuose vakarėliuose, įmonių šventėse. Dabar Tomas yra vienas labiausiai pageidaujamų magų, kviečiamas ne tik į įvairius renginius, bet ir įžymybių vestuves, asmenines šventes.
„Neįsivaizduoju savęs dirbančio nuo aštuonių ryto iki penkių vakaro, nežinau, ar tai pavyktų suderinti su magijos pasirodymais. Manęs dažnai klausia, ar nesigailiu, kad aukštojo mokslo diplomai dūla stalčiuje, galiu drąsiai sakyti, kad tikrai ne.
Aišku, iš pradžių manęs nepalaikė ir artimieji, sakydavo, kad veltui gaištu laiką, kas norės žiūrėti tuos triukus, bet nepasidaviau. Turėjau ne vieną galimybę dirbti pagal savo specialybę, tačiau kodėl nepamėginus gyventi iš to, kas man tikrai patinka“, – atviravo T. Šimkus.
Magija taip pat prekė
Be to, nors diplomas jo darbe ir nereikalingas, žinias jis praktiškai pritaiko savo veikloje. Juk tenka ne tik kurti naujus triukus, bet ir rūpintis, kad pasirodymai būtų patrauklūs, tvarkyti savo finansus, palaikyti santykius su klientais. Anot ekonomisto išsilavinimą turinčio vyro, magija tokia pati prekė ar paslauga, kurią reikia parduoti.
„Iš magijos tikrai galima pragyventi, aišku, pajamos nėra tokios pastovios kaip dirbant samdomo darbuotojo darbą, būna, kad vieną savaitę visai nėra darbo, o kitą – kiekvieną dieną vis po kitą renginį. Neretai darbo diena trunka ir po 12–14 valandų. Viskas priklauso nuo to, kiek įdedi darbo ir jėgų“, – tvirtino T. Šimkus.
Tiesa, per tuos metus buvo ir tam tikrų pertraukų, kai magija ir burtai buvo tik laisvalaikio veikla. Pradėjus mokytis teko daug laiko skirti mokslams, be to, itin vargino kelionės iš Vilniaus į Panevėžį. Mat Tomas buvo įpratęs, kad gimtajame mieste viskas pasiekiama praktiškai ranka, o priprasti prie ilgų kelionių reikėjo laiko.
Šiuo metu sostinėje gyvenantis T. Šimkus neatmeta galimybės kada nors grįžti ir į gimtąjį miestą, tačiau kol kas jam daug patogiau gyventi Vilniuje.
„Galbūt kai turėsiu šeimą, grįšiu ir į Panevėžį, apie dar negalvojau. Dabar noriu jaustis užtikrintai ir tvirtai stovėti ant kojų“, – planus atskleidė iliuzionistas.
Paslapčių neišduoda
Iliuzionisto darbas žavus tuo, kad niekada negali žinoti, kaip tave priims publika, ar pavyks triukai, ar per pasirodymą neiškils netikėtų situacijų. O jų pasitaiko praktiškai kiekvieną kartą.
Štai visai neseniai per vieno žinomo buvusio krepšininko jubiliejų Tomas rodė triuką, kaip padvigubinti turimus pinigus: iš dešimties padaryti šimtą, iš šimto – tūkstantį.
„Vienas svečias, Amerikos lietuvis, manęs paprašė padauginti dvidešimt dolerių. Sakau, galiu pamėginti. Tai buvo viso vakaro „topas“ – abejingų neliko, tad po pasirodymo visą vakarą svečiai plūdo su prašymais padauginti jų pinigus, – šypsosi magas. Tomas Šimkus.
Tomas visai nesigaili ekonomisto darbą iškeitęs į iliuzionisto, nes tai, ką jis daro, yra ir jo pragyvenimo šaltinis, ir gyvenimo būdas.
Dažnai pasirodymų sužavėti klientai prašo išduoti paslaptį, kaip Tomui pavyksta vienas ar kitas triukas, tačiau iliuzionistas labai retai kada atveria savo kortas. Išimtį jis padaro tik norintiesiems daugiau išmokti ir stebinti žmones. Tiesa, magijos meistras mielai dalija patarimus, kaip vieną ar kitą triuką patobulinti ir atlikti kuo geriau.
Neretai iliuzionistas sulaukia senų bičiulių prašymų, kad šis surengtų pasirodymą viename ar kitame renginyje. Tačiau vyras atviras – labdara gali būti tik kilniam tikslui.
„Būna, paskambina žmogus, su kuriuo bendravau mokykloje prieš kokius šešerius metus, pakviečia į savo vestuves ir lyg tarp kitko paklausia, ar negalėčiau parodyti savo programos. Galėtų tiesiai šviesiai ir sakyti, kad nori nemokamo pasirodymo“, – sakė T. Šimkus.
Kartais sulaukia ir tokių replikų, kad tikriausiai labai smagu apgaudinėti žmones, bet Tomas atviras: svarbu ne pats triukas, o emocija, kurią jis suteikia. Juk ir muzikos gera klausytis, nes ji suteikia daug gerų emocijų. Bet jeigu viskas bus daroma dirbtinai ir nenuoširdžiai, pasirodymas nesulauks dėmesio.
„Labai geras jausmas užplūsta, kai žmonėms patinka mano triukai, jaučiuosi padaręs kažką gero, ypač kai po pasirodymo prieina ir padėkoja, kad viskas buvo taip nuoširdu ir šilta, paragina nesustoti ir toliau visus stebinti. Kartais pagalvoju, ką aš tokio darau, kad visa tai patinka žmonėms, juk iš esmės triukai skirti daugiau vaikams. Suprantu, kad čia svarbiausia ne ką tu darai, o kokias emocijas suteiki žiūrovui. O kai matau žmonių nuotaikas, mane apima pasakiškas jausmas, verčiantis judėti ir kurti toliau“, – sakė T. Šimkus.
Lina DRANSEIKAITĖ
