Studijos svečiai: ekonomistas Nerijus Mačiulis ir verslininkas, vienas turtingiausių Lietuvos žmonių – Arvydas Avulis.
Naujoji valdžia užsimojo sutvarkyti mokestinę sistemą: kelti mokesčius, įvesti naujus, naikinti lengvatas...
Viena jų – PVM lengvata šildymui. Šią lengvatą gauna visi, kas gyvena būstuose, kurie prijungti prie centrinio šildymo sistemos. Tokių būstų Lietuvoje – apie 750 tūkstančių. Juose gyvena apie pusė mūsų šalies gyventojų. Skaudžiausiai lengvatų panaikinimas smogtų senjorams. Lietuvoje senatvės pensijas gauna daugiau kaip 600 000 senjorų. Didelė jų dalis gyvena senuose butuose.
„Akivaizdu, kad tokia lengvata yra labai žalinga. Ja naudojasi ir tie, kam ji visai nebūtina. O tie, kurie šildosi dujomis ar kietu kuru, jos negauna. Pats sukonstravimas lengvatos yra ydingas, dėl to ją reikia naikinti“, – apie šios lengvatos naikinimą pasisako ekonomistas N. Mačiulis.
Dar vienas naujovė – nekilnojamo turto mokestis. Lietuvos gyventojų turtas specialistų vertinimais per pastaruosius penkis metus pabrango trečdaliu, todėl nemaža dalis turto perkopė 150 tūkstančių eurų sumą – ribą, nuo kurios įsijungia šio mokesčio skaitliukas.
„Kiekvienas žmogus pats reguliuojasi, kiek ko turėti. Mes išsiskiriam, tuo, kad lietuviai turi daugiausia turto nuosavybės Europoje. Lietuvoje 90 proc. gyventojų turi nuosavybėje nekilnojamo turto. Dalis žmonių turi perteklinį turtą. Manyčiau, kad nekilnojamo turto mokestis turėtų subalansuoti lietuvių norą turėti turto ir labai daug turto. Yra senų, apleistų namų centrinėje Vilniaus dalyje, kurie tiesiog vegetuoja, tai kažkas turi didžiulį turtą, tačiau jokių mokesčių už juos nemoka. Jei pažiūrėt, kaip perkam būstą Vilniuje, tai apie 30 proc. perkama ne sau gyventi, bet, kad jį išnuomoti ir gauti pajamas Tai toks mokestis būtų labai sąžiningas“, – komentuoja Arvydas Avulis.
„Jokia vyriausybė neateina tam, kad keisti mokesčius vien tam, kad juos pakeist. Yra dalis gyventojų, kurie nemoka mokesčių arba moka labai mažus, o gaunantys mažesnes pajamas moka didelius mokesčius. Čia turi atsirasti teisybė. Mokesčių sistema yra neteisinga. Lengvatomis naudojasi tie, kam nereikia pagalbos. Pagrindinis tikslas yra išravėti tokias nesąmones, kurios jau yra įsisenėjusios keletą dešimtmečių“, – apie mokestines naujoves pasisako N. Mačiulis.
Be mokestinės sistemos pertvarkos, naujoji valdžia turi dar vieną didelį iššūkį – nedarbo augimas.
Koronavirusas darbo rinkai smogė visa jėga. Sausio pirmosios duomenimis, nedarbas mūsų šalyje pasiekė 16,1 pocento. Tai – rekordas, kurio Lietuva seniai neturėjo. 2010-aisiais, po krizės, didžiausias fiksuotas nedarbas Lietuvoje buvo 17,8 procento. Tačiau anuomet darbo ieškojo mažiau asmenų, nei dabar. Šiandien Lietuvoje - beveik 280 tūkstančių bedarbių! Per metus bedarbių skaičius išaugo 120 tūkstančių! Kas mėnesį net 10 tūkstančių piliečių papildo bedarbių gretas. Ekspertai tikisi, kad darbo rinka atsigaus labai greitai. Tačiau kada? Viskas priklauso nuo to, kada bus pažabotas koronavirusas. Europos Komisija pandemijos suvaldymui skyrė milžiniškas lėšas. Tačiau ar šie pinigai pasieks Lietuvos verslą ir eilinį pilietį? Nes masinė bedarbystė gali ir vėl paskatinti masinę emigraciją. Todėl svarbiausias klausimas dabar – kaip sukurti naujas darbo vietas?
Dar daugiau diskusijų apie visiems aktualius klausimus – šiandien, 19.30 val. laidoje „Karštai su tv3.lt“ per TV3! Laidą taip pat galite stebėti internete – tv3.lt ir per TV3 Play.
