Su žinomos moters kūriniais užaugo daugybė žmonių, o šiandien ji sako tieisiai šviesiai – ji gimė scenai, tam ir mirs.
Laidos vedėjos Kristinos Rimienės paklausta, ar dar prisimena paskutinį koncertą, Džordanos veidą papuošia liūdna šypsena.
„Atrodo, kad mes uždaryti jau amžinybę. Bet prisimenu, kad buvo turas po Lietuvą, taip pat Ispanijoje buvo daug privačių koncertų. Atsimenu, kada išvažiavome į Airiją, ir ten turėjo būti 5 koncertai. Kaip tik uždarinėjo sienas ir mes turėjome grįžti. Kaip tik buvo kovo mėnesis, buvo praneša apie virusą“, – sako ji.
Dabar Džordana kuria naują savo albumą, tačiau labiausiai ilgisi tikros scenos, publikos. „Man apie tai labai skaudu klausytis, nes aš apie tai dieną naktį galvoju, ir niekaip su tuo nesusitaikau. Aš visą gyvenimą tam paaukojau, nuo pat mažens. Galima sakyti, kad aš neturėjau vaikystės, bet mano vaikystė buvo daug turtingesnė. Aš anksti suaugau, koncertavau ir pati rašiau dainas nuo mažens. Man galva neišneša, kad galėtų būti kažkas kitaip“, – neslepia ji.
Anot atlikėjos, ji geba užsiimti ir kitais dalykais, ir jie jai sekasi gerai. Tačiau meilės scenai niekas nepakeis: „Galite įsivaizduoti, kaip aš dabar jaučiuosi… Tai kas, kad aš moku ir megzti – ir labai gražiai mezgu. Ir moku gaminti valgyti. Aš daug ką galiu pasidaryti, nes daug ką sugebu, bet aš nei virėja, nei mezgėja, nei mokytoja būti negaliu.“
Pastaruoju metu vis daugiau žinomų meno žmonių atvirai kalba apie tai, kad jei pandemija ir karantinas tęsis ir toliau, gali tekti keisti profesiją. Tačiau Dž. Butkutė tokių kalbų girdėti nenori.
„Kaip pradėjau, taip ir baigsiu. Tai yra mano kelias, mano gyvenimas, ir aš nenoriu galvoti apie kitas profesijas, planą B. Galvokite kiti, o jeigu manęs klausiate asmeniškai, aš nieko galvoti nenoriu – aš tikrai profesijos nekeisiu. Jei nebereiks dainuoti, nebedainuosiu, bet tikrai profesijos nekeisiu“, – tvirtai sako ji.
Moteris įsitikinusi, kad scena ir muzika visuomet buvo jos pašaukimas – tą suprasti galėtų retas. „Neįsivaizduojate, kaip verkia mano širdis. Gali visi juoktis, visi tie profai, muzikantai, kurie sako, kad muzika jiems – viskas, kuria šeimas ir panašiai. Aš nieko prieš tai neturiu, bet esmė, kad visi sako, jog muzika jiems – viskas, ir negalėtų gyventi be muzikos. Matomai, gali. Juk vis tiek turi šeimas, kiekvienas turi savo vertybes. O aš, galvokite, kaip norite, bet tam gimiau, tam ir mirsiu. Ar tai būtų pandemija, ar kas kito… “ – sako dainininkė.
Taip pat Džordana įsitikinusi ir tuo, kad iš tiesų į didžiąją sceną geriausiu atveju pavyks grįžti tik po metų ar net dviejų.
„Noriu pasakyti, kad dar neišėjome į pensiją, kad būtume kokie sukriošę senukai, bet metai vis tiek ne atgal – jie eina į priekį. Labai gaila kiekvienos dienos, kai žinai, kad nei rytoj, nei poryt, nei po mėnesio nebus tų koncertų. Gal net ir po metų. Nežinai, kaip bus su žmonėmis, su klausytojais“, – svarstė laidoje ji.
Sunkiai valdydama emocijas Džordana atsivėrė, kad ne kartą dėl to teko lieti ir ašaras: „Tai – nenusakoma žodžiais. Man kartais namuose užeina toks sielvartas, kad aš nematau žmonių, kad aš negirdžiu, kad nėra kontakto, akių… Susigūži į tokį kamuoliuką ir raudi kaip vaikas. Su artimaisiais tu gali susiskambinti ar susirašyti žinutėmis. Scena yra mano gyvenimas. Ir tėvus palaidojom, ir susipykę esam, bet kai išeini į sceną, tu viską pamiršti.“
Visą pokalbį su Džordana iš laidos „Pasaulis pagal moteris“ pamatysite peržiūrėję vaizdo įrašą straipsnio pradžioje.
