Susirūpinti savo aplinka dabar ragina ne tik aplinkosaugos aktyvistai, bet ir prekybos centrai, kurie pirkėjams ne tik pateikia ekologiškus produktus, bet ir keičia plastikinius, net 500 metų yrančius maišelius į tausojančius aplinką. Jiems suirti pakanka 2 metų.
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovės spaudai Renatos Saulytės teigimu, šiuose prekybos centruose esama atskiros ekologiškų produktų linijos.
„Turime „Ekologika“ liniją - tai įvairių prekių kategorijų maisto produktai (duona, pienas ir kt.). Turime ir ekologiškų maišelių, kurie pagaminti iš kukurūzų krakmolo - tai vieninteliai maišeliai Lietuvoje, kurie suyra visu šimtu procentų. Tai pirkiniams skirti maišeliai, tačiau jų kaina yra didesnė - 1,49 lito“.
R. Saulytės teigimu, nuo šio trečiadienio „Maxima“ prekybos centruose atsiras maišelių, pagamintų su plastiko irimą skatinančiais priedais epi bei renatura. Maišeliai su šiais priedais suyra greičiau nei per dvejus metus. Atstovė pabrėžia, kad šie maišeliai liks tokie pat patvarūs ir nekenksmingi. Naujuoju būdu pagaminti yra ne tik maišeliai, skirti prekėms prie kasos susikrauti, bet ir vienkartiniai permatomi maišeliai, į kuriuos dedame atskirus produktus.
„Plastikas yra 500 metų, o naujieji maišeliai, veikiami saulės, šilumos, vėjo ir t.t., visiškai suyra per 2 metus. Grynai plastikinių maišelių jau neturėsime - dabar bus ekologiški maišeliai iš kukurūzų krakmolo ir dviejų rūšių gamtą tausojantys maišeliai“, - sako R. Saulytė. Jos pateiktais duomenimis, vien tik „Maxima“ parduotuvėse Lietuvoje per mėnesį yra nuperkama apie 4,5 milijono pirkiniams skirtų maišelių - tai sudaro beveik 60 tonų plastiko. Vienkartinių, nemokamų maišelių, skirtų atskiroms prekėms susidėti, per mėnesį išdalijama kelis kartus daugiau - apie 17 mln. vienetų (maždaug 45 tonos plastiko).
Prekybos tinklo „Iki“ atstovo spaudai Tomo Vaišvilos teigimu, ekologiški produktai sudaro apie 1 proc. viso parduotuvių asortimento. „Iki“ taip pat prekiaujama plastikiniais per 2 metus suyrančiais maišeliais. „Taip pat siūlome daugkartinių maišelių iš neaustinės medvilnės, tokiam suplyšus jį pakeičiame kitu, tad pirkėjams plastikinių maišelių pirkti nebereikia“, - sako T. Vaišvila.
Ekologija neatsiperka
„Visos tos ekologinės iniciatyvos sunkiai atsiperka. Pavyzdžiui, vienkartinius maišelius daliname nemokamai, nors dabar jų savikaina išaugo, - tad jie niekaip neatsipirks. O pakeistiesiems pirkiniams skirtiems maišeliams paliekame tą pačią kainą - 15 ir 30 centų“, - sakė R. Saulytė.
Jos teigimu, buvo galvota visus maišelius parduotuvėje pakeisti ekologiškais iš krakmolo. „Tačiau šiandien to padaryti neįmanoma, nes pirkėjas dar nėra pasirengęs mokėti kelis kartus brangiau už maišelį vien dėl to, kad jis yra ekologiškas“.
T. Vaišvilos teigimu, retai kada „žalios“ investicijos atsiperka, tačiau tai, kad vieni yra „žalesni“, ekologiškesni, yra jau konkurencinis pranašumas. Tą, atstovo spaudai teigimu, parodo ir tai, kad vienam centrui pradėjus siūlyti kokį nors „žalią“ produktą, juo paseka ir kiti.
Anot pašnekovo, iki šiol vadinamųjų žaliųjų produktų poreikis auga. „Pažvelgus į tuos pačius tyrimus matyti, kad 30 proc. pirkėjų pirktų ir mielai ieškotų tų ekologiškų produktų, tačiau iš tikrųjų tokius perka tik 1 proc. Tad matome, kad yra gana didelė praraja tarp „noriu“ ir „darau“. Ekologiški produktai yra brangesni ir tai yra didžiausia jų problema“, - sakė prekybos tinklo „Iki“ atstovas.
Plinta aplinkosaugos idėjos
R. Saulytės įsitikinimu, žmonėms ekologija yra aktuali. „Tai matome iš didėjančio ekologinių prekių populiarumo - tokios prekės atranda savo pirkėjus. Nors, žinoma, renkantis daug lemia kaina. Rudenį turėjome ekologiškų daržovių, kurios užaugintos ekologiškuose Lietuvos ūkiuose - jos buvo kiek brangesnės, bet pirkėjams jos labai tiko. Tačiau jei ekologiška prekė pagaminta, tarkim, Olandijoje, ji lietuviams nėra tokia įdomi“, - atkreipia dėmesį R. Saulytė.
Jos teigimu, ekonomikos sunkmečiu daugelyje sričių labai aktuali tampa kaina - kai atsiremiama į kainą, geri norai dažnai pasitraukia į antrą vietą. „Mūsų ekologiškų maišelių per mėnesį yra nuperkama per 100 tūkst. Tai nėra didelis skaičius, palyginti su plastikiniais maišeliais. Bet šis skaičius nuosekliai auga“, - tvirtino „Maxima“ atstovė. Ji pastebi, kad net augant ekologiškų maišelių pardavimui plastikinių maišelių pardavimas nesumažėjo.
„Žmonės apskritai perka pernelyg daug plastikinių maišelių - tai irgi yra problema. Pristatydami naujus maišelius siekiame atkreipti dėmesį, kad kartais žmonės naudoja per daug tų maišelių - sveriamų prekių skyriuose ant vienkartinių permatomų maišelių stovų dabar bus užklijuoti specialūs lipdukai su klaustuku“, - tikino R. Saulytė.
T. Vaišvilos teigimu, „ekologinė sąmonė“ neabejotinai plinta. Daugėja informacijos ir net pasyvūs žmonės apie tai sužino. „Tai svarbu. Jeigu tokia tendencija išliks - sveikintina. Tik nežinia, kiek ilgai ji galės išlikti esant dabartinei ekonominei situacijai. Jeigu žmonės pradės orientuotis į kainą, o ne į kokybę, ir kartu į ekologiją, viskas gali grįžti į ankstesnį lygį. Bet krizė irgi laikina“, - sakė „Iki“ atstovas.
Tai, kad ekologinių idėjų plitimą gali pristabdyti krizė, pastebi ir R. Saulytė: „Ekologinė sąmonė“ iš tikrųjų plinta. Žinoma, įtaką tam daro ir kainos - jeigu nebūtų sunkmečio, kai žmonės tampa itin jautrūs kainai, tas plitimas būtų dar greitesnis“, - tvirtino „Maxima“ atstovė.
Komentaras
Viešosios įstaigos „Ekoagra“ kokybės vadovas Tomas Denikis
Šiandien 31 įmonė gamina sertifikuotą ekologinę produkciją. Tai ne vien maisto produktai, bet ir pašarai žuvininkystei, gyvulininkystei. Taip pat yra ir atskirų ūkių, kuriuose ūkininkas gali pasigaminti ekologiškos produkcijos, skaldytų kruopų ir t.t.
Pernai buvo 27 sertifikuotos ekologinę produkciją gaminančios įmonės. Tad kol kas labai daug įmonių nėra, bet jos nuolatos kreipiasi, susidomėjimas tikrai yra ir jis auga.
Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos narys Aleksandras Kerpauskas
Matome „žalėjimo“ procesą ir į jį vertiname teigiamai. Tokie procesai parodo, kad kylame iš žemiausio lygio, atsiplėšiame nuo jo. Jei supratimas, kad mes turime būti atsakingi už savo aplinką, pasiekė net tokius didelius tinklus, tai - didelis žingsnis į priekį.
Dėl to ir pirkėjų požiūris, aišku, tampa atsakingesnis. „Žaliųjų“ produktų plitimas rodo augant visuomenės ir verslo sąmoningumą.
Tomas Andriukonis
