Dizainerė Sonata Bylaitė (29) neseniai vykusioje „Mados infekcijoje” pristatė jau 14-ąją savo kolekciją. Ryškios, drąsios ir moteriškos būtybės įvaizdį kuriantys Sonatos modeliai sulaukė publikos aplodismentų.
Pati dizainerė kūryboje ieško formos, spalvų, aksesuarų harmonijos. Akivaizdu, kad tai jai puikiai pavyksta. Stiliste įvairiuose televizijos projektuose, laidose ir renginiuose dirbanti Sonata sako, kad talento dizainerio darbe nepakanka.
Kodėl pasirinkai kostiumo dizainą?
Norėjau studijuoti su daile susijusią specialybę. Galvojau apie scenografijos arba kostiumo dizaino studijas. Nors savo schematišku mąstymu gal labiausiai tikčiau architektūrai. Kita vertus, to, ko ieškau kostiumo dizaine, ieškočiau ir kitose specialybėse.
Pavyzdžiui, ko?
Estetikos, harmonijos, teigiamų emocijų.
Teko girdėti nuomonių, kad Dailės akademija ne ugdo, bet žlugdo talentus. Ką tau davė mokslai joje?
Pasigedau kai kurių disciplinų. Pradėjusi dirbti, pritrūkau elementarių žinių. Pavyzdžiui, kaip bendrauti su klientu, kaip apskaičiuoti kolekcijos sąmatą, šiurkščiai tariant, kaip parduoti drabužį. Kita vertus, studijos padėjo susiformuoti mano estetiniam skoniui.
Apibūdink trumpai savo stilistiką.
Man svarbu formų, linijų, spalvų harmonija.
Kurdama kolekcijas didelį dėmesį skiri aksesuarams, tiksliau, papuošalams. Ar pati juos kuri?
Taip. Viskas prasidėjo nuo noro atrasti ką nors naujo. Pasigaminau sau auskarus. Patiko, o ir draugai, klientės panoro, kad ir jiems ką nors sukurčiau.
Kuri drabužius moterims. Ar egzistuoja moters įvaizdis, kuris tave įkvepia?
Nekuriu vyrams, nes jų taip gerai nejaučiu, kaip moterų. Moters figūra man labiau įkandama. Mane įkvepia moteriškos moterys, o galutinį jos įvaizdį išvystu tik ant podiumo.
Kaip kuriant kolekciją išvengti nesąmoningo plagijavimo?
Kurdama stengiuosi nežiūrėti kitų dizainerių darbų. Kita vertus, tos pačios idėjos sklando ore, todėl sutapimų kartais neišvengsi.
Kiek laiko vidutiniškai užtrunka kolekcijos kūrimas?
Iš pradžių gimsta idėja. Vėliau ją lipdau iš atskirų gabaliukų. Pats intensyviausias darbas vyksta kokius du mėnesius. Taigi kolekcijos sukūrimas - nuo minties iki podiumo - vidutiniškai užtrunka keturis mėnesius.
Kiek tau apytiksliai kainuoja sukurti kolekciją?
Neįvardysiu sumos, bet piniginė duoklė, palyginti su tuo, kiek uždirbi iš savo amato, - didelė.
Ar kurdama kolekciją galvoji apie komerciją?
Be abejo, nes norisi, kad ji atsipirktų.
Koks kolekcijos likimas?
Dalį jos nusiperka klientės, dalis lieka ir laukia savo šeimininko. Svarbiausia, kad kolekcija yra mano estetikos vizitinė kortelė, mano darbo pavyzdžiai. Nebūtina klientėms pasiūlyti konkretų drabužį iš kolekcijos, o tik detales, spalvinę gamą. Juk ne kiekviena moteris ir gali įtilpti į pagal manekenės figūrą siūtą drabužį.
Ar gali teigti, kad pragyveni iš savo profesijos?
Stengiuosi. Jei nepragyvenčiau, rinkčiausi kitą darbą.
Kokios moterų apsirengimo klaidos dažniausiai krinta į akis?
Drabužių ir figūros nedermė. Visada sakau moterims, kad ne viskas, kas madinga, joms tinka.
Neretai moteris pamiršta, kad stilių gali kurti aksesuarai. Moterims nereikėtų bijoti eksperimentuoti
ir išmokti pabrėžti savo pranašumus.
Ar įmanoma šiandien atsakyti į klausimą: „Kas madinga?”
Sunkiai. Mada šiandien nėra vienaplanė, o ir keičiasi labai sparčiai. Suspėti žengti koja kojon su mada neįmanoma.
Ką tada daryti moteriai, kuri nori būti madinga?
Būti savimi ir rūbą rinktis pagal vidinę būseną, o ne pataikaujant tendencijoms.
Kas tau yra stilinga moteris?
Ta, kurios išorė atitinka vidų.
Ką manai apie šiandien pas mus išvešėjusius stilistus diletantus?
Ne vardai žurnaluose, o darbai kalba už juos. Juokinga, kai stilistu pasivadinęs asmuo kritikuoja kitus, nors pats nėra nė vienos kolekcijos sukūręs. Kritikavimas reikalauja plataus išsilavinimo: mados, meno, kostiumo išmanymo. Nepakanka vaikščioti po parduotuves ir rinkti kam nors drabužius. Apskritai Lietuvoje pastebiu tendenciją, kad būti stilistu gali bet kas. Pasigendu profesionalumo.
Kokių drabužių spintoje turi daugiau - savo kurtų ar masinės produkcijos?
Turbūt pačios kurtų, nes parduotuvėse sunku rasti ką nors originalaus ir kokybiško. O jei ir randi, paskui, žiūrėk, pusė miesto vaikšto.
Kam žmogui kreiptis į dizainerį, juk nueiti į drabužių parduotuvę yra paprasčiau?
Jei yra poreikis įsigyti greitai ir dabar, tegul tokie žmonės ir nekankina dizainerių. (Juokiasi.) Pas dizainerį ateina tie, kurių netenkina masinė produkcija arba kurie nori, kad jų garderobu pasirūpintų profesionalas. Dizaineris gali pasiūlyti netikėtą sprendimą, įnešti naujų spalvų į žmogaus stilių. Be to, autorinis drabužis turi didesnę emocinę vertę nei fabrike siūtas.
Kokie dizaineriai tavo favoritai?
Negalėčiau pasakyti konkrečių vardų, nes kiekvienais metais favoritai keičiasi.
Ką manai apie drabužių pasiūlą Lietuvoje?
Neseniai pavaikščiojau po parduotuves ir nusprendžiau, kad pavasariui ką nors pati pasisiūsiu. (Juokiasi).
Laima Karaliūtė
