Artūras Konan Doilis rašė ne tik istorijas apie garsųjį seklį Šerloką Holmsą. Į lietuvių kalbą išversta ir 1912 m. jo parašyta knyga „Dingęs pasaulis“ („The Lost World“), kuri pas mus kažkodėl išleista pavadinimu „Paslaptingoji šalis“. Šioje knygoje rašytojas aprašė pasaulį, kuriame ekspedicija surado išlikusius dinozaurus ir kitus priešistorės gyvūnus. Geografine prasme tas pasaulis buvo realus – Artūrą Konan Doilį sudomino vieno britų tyrinėtojo kelionių ataskaitos apie milžiniškus Venesuelos džiunglėse stūksančius kalnus su plokščiomis viršūnėmis, kurie Brazilijoje, Venesueloje, Gajanoje yra vadinami teipui. A. Doilis konkrečiai susidomėjo tik vienu kalnu, kuris vadinamas Roraima tepui.
Stalas, arba „Dievo namai“
Tepui yra stalakalnis. Taip šie kalnai vadinami dėl to, kad jų viršus paprastai yra plokščias kaip stalo paviršius, o šlaitai labai statūs. Vietinių indėnų kalba „tepui“ reiškia „Dievo namai“. Patys žinomiausi teipui yra Autana tepui, Auyjan tepui, Kukenam tepui ir Roraima tepui.
Nuo Auyjan tepui krenta aukščiausias pasaulyje Anchelio krioklys. Jo aukštis 979 m, iš kurių tekančio nenutrūkstamo vandens srauto aukštis – 807 m. Auyjan tepui labai didelis kalnas – jo paviršiaus plotas net 700 km².
Autana tepui yra 1 300 aukščio. Šio kalno paviršiuje yra iki 400 m gylio kiaurymės, kurios galėjo susidaryti įgriuvus urvams. Panašios kiaurymės yra ir dar viename garsiame kalne – Sarisarinama tepui.
Roraima tepui yra tas kalnas, kur Artūras Konan Doilis apgyvendino savo romano „Dingęs pasaulis“ herojus. Tokia vieta tikrai buvo labai paranki pagrindinio herojaus profesoriaus Challengerio ekspedicijai susitikti su dinozaurais, pterodaktiliais ir žmogbeždžionėmis. Tik pasirodęs Artūro Konan Doilio romanas „Dingęs pasaulis“ tapo bestseleriu, ir jau vėliau, kai Roraima kalno apylinkėse buvo įkurtas nacionalinis parkas, parkas neretai būdavo vadinamas „Dingusiu pasauliu“.
Visi tepui yra nutolę vienas nuo kito. Jie nesusijungia, tai tarsi atskiri Pietų Amerikos džiunglėse sudėlioti milžiniški akmeniniai stalai, todėl prie daugelio tepui mokslininkai aptinka endemų – augalų ir gyvūnų rūšių, gyvenančių tik tam tikrame nedideliame geografiniame regione.
Vienas seniausių
Manoma, kad tepui susiformavo iš labai didelės plynaukštės, kuri toje vietoje buvo prieš 200 mln. metų, kai Pietų Amerika ir Afrika buvo vienas kontinentas. Laikui bėgant plynaukštės neliko, o teipui yra laikomi tos plynaukštės likučiais. Populiariuose geografiniuose žurnaluose galima perskaityti, kad Roraima tepui yra vienas seniausių kalnų pasaulyje. Beje, Roraimos kalną buvo pamėgęs ne tik Artūras Konan Doilis. Čia savo dinozaurus apgyvendino ir Stevenas Spielbergas – jo „Juros periodo parkas“ irgi buvo Roraima tepui apylinkėse.
Tyrinėtojai teigia, kad nenuostabu, jog fantastai pamėgsta Roraima tepui. Visų pirma kalnas yra itin unikalios išvaizdos ir labai „fotogeniškas“. Kiekviena jo nuotrauka, yra tarsi iš mistinio pasaulio. Be to, kalnas dažnai apsuptas didelio debesies, dažnai skendi rūke ir ne taip retai rūkas būna toks tankus, kad jau už 100 m nieko nesimato. Keliautojai, susidūrę su tokiomis sąlygomis, patenka į dar labiau mistinę atmosferą. Bet būna, kad rūkas staiga dingsta ir prieš akis atsiveria nepakartojamas vaizdas – keistos formos kalnas, tarsi milžiniška „Lego“ detalė kažkieno padėta amžinai žaliuojančiose džiunglėse. Mistiką sukuria ir įvairiausių neįtikėtinų formų akmenys, kurie atrodo taip, lyg būtų ne Gamtos sukurti rieduliai, o kažkokios nežemiškos civilizacijos paliktos skulptūros. Negana to, Roraima viršuje galima rasti daugybę gražiausių kvarco kristalų, tačiau kalno lankymo taisyklės draudžia imti kristalus – nusileidus kiekvienas buvęs viršuje gali būti patikrintas.
Pasiekti Roraima nėra paprasta. Visų pirma kelionė iki šio nuostabaus kampelio yra varginanti ir labai ilga. Užlipti į kalną irgi nelengva, reikia būti gerai tam pasiruošus, o ir užlipus vargai nesibaigia, nes nuolat tenka balansuoti ant slidžių ir šlapių akmenų. Kai kurie turistai, pabuvę Roraima kalno viršuje, pasakoja, kad kelionė jiems priminė Frodo ir Semo kelionę su Žiedu iš trečiosios filmo „Žiedų valdovas“ dalies. Kiti teigia, kad pasiekus viršų nepalieka įspūdis, jog žmogui čia – ne vieta. Tai nusako, kiek reikia pastangų, norint apžiūrėti Roraima.
Beje, Roraima nėra labai gausiai lankomas kalnas – per dieną čia priimama tik apie 100 turistų.
