Dažnai sakoma, kad katės turi devynis gyvenimus. Suprask, joms niekas negresia, nes yra amžinos.
Tarsi supranti, kad teiginys apie devynis katės gyvenimus yra iš piršto laužtas, nes nei mediciniškai, nei kitaip nėra patvirtintas, bet kažkas kažkada taip pasakė. Ir tas kažkas apie kates kažką žinojo...
Taip, katės yra vislios ir ilgaamžės. Jos lengviau išgyvena, nes medžioja už save mažesnius, ne tokius pavojingus, lengviau pagaunamus gyvūnus, o pastarieji negali jų sužaloti ar kitaip pakenkti.
Katės yra gyvybingos. Jos sugeba išgyventi net sunkiausiomis sąlygomis. Galbūt todėl ir išlieka iki galo neprijaukintos, kad galėtų, bėdai prispyrus, ištverti be žmonių globos. Kad galėtų tęsti devynis savo gyvenimus.
Kadangi jos yra atsargios, instinktyviai vengia pavojų, nemėgsta rizikuoti. O jei rizikuoja, rizika yra keliskart pasverta. Palyginti su šunimi, kuris strimgalviais neria kažką daryti, katė pirmiausia apgalvoja ir ištiria situaciją.
Lanksti, šokli ir atsargi – puikios prielaidos ilgai gyventi. Krisdama iš aukštai, ji kaip paukštis sklendžia oru. Sugeba persiversti ir pasiekti žemę priekinėmis letenomis. Ji taip atpalaiduoja savo kūną, jog, nusileisdama ant žemės, lengvai šlepteli, „amortizuoja“. Nusileidimo ir skrydžio metu ypač „darbuojasi“ uodega, o paliečiant žemę, kojas saugo kulnakaulis. Be to, užpakalinių kojų kaulai ilgesni už priekinių, užtat jos puikios šuolininkės.
Penki katės jutimai – rega, klausa, uoslė, lytėjimas ir skonis – tobulesni nei žmogaus. Ir tai dar ne viskas. Dažnai kalbama ir apie šeštą bei kitus katės jutimus, kurių žmonės apskritai neturi. Turint aibę tobulų jutimų - ko negyventi?
Jei žvilgtertume į pasaulio tautų folklorą, pamatytume, jog katė minima dažniau nei šuo. Matyt taip yra dėl devynių katės gyvenimų, dėl paslapties, kurią ji saugo.
Katės taip ir liko iki galo neprijaukintos. Dieną jos tingios ir suglebusios, o artėjant sutemoms, tampa žvitriomis plėšrūnėmis.
Vakarų šalių folklore teigiama, kad katės neturi sielos, bet Rytų legendose jos po mirties pavirsta antgamtinėmis būtybėmis. Budizmo religijoje katės kūnas tampa laikina dvasingų žmonių sielų poilsio vieta, laikinąja buveine.
Gal iš čia ir kilo devynių gyvenimų simbolika? Taip, greičiausia tai tik simbolis. Juk katės gyvenimo niekas niekada neskaičiavo. Skaičius devyni daugelio pasaulio tautų mąstysenoje reiškia gausybę. Posakis apie devynis kačių gyvenimus reiškia nemirtingumą, tęstinumą, laimingą likimą.
„Mums, žmonėms, ribotiems ir netašytiems nevėkšloms, belieka tik gerbti šio tauraus padaro nustatytas ribas ir, Džulijaus Nascimbenio žodžiais tariant, liautis beprasmiškai belstis į devyniais užraktais užrakintus katinų karalystės vartus. Kad ir kiek naršytume po katino plačiai atmerktų akių žvilgsnį, kad ir kiek jį tyrinėtume, menkai tepeštume. Nes katinas yra gyvas įrodymas, jog tikrosios gyvenimo paslaptys glūdi tame, kas yra akivaizdu ir paprasta“,– sakė kačių fotografas italas Adriano Bacchella.
Šie garsaus gyvūnų fotografo žodžiai perša mintį, kad devynių gyvenimų mįslė negreit, o gal ir niekada, nebus įminta.
Autorė Aurelija Staskevičiūtė
