Naujienų portalui tv3.lt Ernesta atvirai papasakojo apie savo pokyčių kelionę, kasdienę mitybą, discipliną bei tai, kas ją skatina judėti tik į priekį.
- Tavo „Instagram“ paskyra – pilna motyvacijos, sporto ir, žinoma, sveikų užkandžių. Vis dėlto kaip prasidėjo tavo ir sporto, sveikos mitybos kelias?
- Viskas prasidėjo tada, kai būdama 16 pasiekiau pirmąjį nutukimo laipsnį – svėriau virš 100 kilogramų. Pradėjau jausti didelio svorio pasekmes, tapo sunku pakelti bet kokį fizinį krūvį, nuolatos dusdavau, dėl milžiniško apkrovos stuburui nuolat skaudėdavo nugarą ir sąnarius.
Jaučiau, kad viršsvoris trukdo džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu. Galiausiai supratau, jog nebenoriu taip gyventi, todėl nusprendžiau keistis ir maitintis taisyklingai – bet tai nereiškia, kad drastiškai laikiausi dietų, nes jos atneša tik laikinus rezultatus. Norėjau sulieknėti ir pasiektą rezultatą išsaugoti likusį gyvenimą, todėl kardinaliai pakeičiau nusistovėjusius maitinimosi įpročius bei gyvenimo būdą. Taip, apsiginklavusi ryžtu ir disciplina, per 2 metus numečiau 40 kilogramų.
Viską sprendžiau ir dariau savarankiškai, nevartojau jokių liekninančių preparatų, nesikonsultavau su dietologais. Tiesiog klausiau savo organizmo. Stebėjau, kaip jis reaguoja, kokio maisto nori. Kadangi visus lieknėjimo būdus ant savęs išbandžiau praktiškai, puikiai žinau, kas ir kaip veikia, kas duoda rezultatus, o kas ne.
Į sporto salę atėjau su tikslu sustiprėti, sutvirtėti ir atstatyti suglebusias formas, kadangi numetus tiek svorio tai yra labai svarbu. Bėgant laikui, įsimylėjau fitnesą, ir dabar jau nebeįsivaizduoju savo gyvenimo be jo. Tai tapo didžiausia mano aistra, kuria dalinuosi su kitais žmonėmis, padėdama jiems pasiekti savo tikslus bei taip pat sveikais būdais, be dietų ar badavimų atsikratyti nereikalingų kilogramų.
- Iš kur pati sėmeisi motyvacijos?
- Man didžiausia motyvacija yra kardinaliai geresnė savijauta. Sportas padėjo išsiugdyti tvirtą valią ir charakterį, tapti disciplinuotai. Žinoma, džiugina ir besikeičiančios formos veidrodyje, tvirtėjantis kūnas, auganti jėga. Taip pat neapsakomai daug džiaugsmo duoda klientų, kuriems padedu pasiekti savo tikslus, numesti svorio ar suformuotį dailesnę figūrą, pasiekimai. Dalindamasi sukauptomis žiniomis ir savo patirtimi su kitais žmonėmis jaučiu, kad pati gaunu dar daugiau motyvacijos būti geresne savo pačios versija!
- Kaip atrodė didžiausi tavo pokyčiai?
- Po to, kai numečiau tiek svorio, didžiausias iššūkis buvo iš naujo atstatyti suglebusias formas, ko siekdama kelis metus sunkiai dirbau ir tebedirbu salėje. Pamažu iš naujo besiformuojantis kūnas ir tvirtėjančios formos, apie kurias anksčiau galėjau tik pasvajoti, dabar tampa realybe ir paskata kaskart siekti vis daugiau.
- Daugelis galvoja, kad sveika mityba yra nuobodi ir neskani. Ar tai – tiesa?
- Sveika mityba tikrai nėra nei nuobodi, nei neskani – viskas priklauso nuo mūsų pačių pastangų ir noro investuoti į save, kad organizmas gautų kokybišką, natūralų ir kuo mažiau apdorotą maistą.
Šiais laikais visi socialiniai tinklai yra pripildyti sveikuoliškais receptais, vegetariškomis ir net veganiškomis daugelio produktų alternatyvomis, todėl sveikai maitintis pradėti gali bet kuris iš mūsų – net ir išrankiausi valgytojai. Todėl siūlau visiems mažiau laiko leisti ieškant pasiteisinimų, kodėl sunku valgyti sveikai ir skirti tam daugiau laiko.
- Kai kurie žmonės didelį dėmesį skiria kilogramams, vis dėlto ar tikrai skaičiai yra patys svarbiausi?
- Kilogramai nėra pats objektyviausias kriterijus, kadangi juo labai lengva manipuliuoti – jie kasdien gali svyruoti priklausomai nuo suvartojamo angliavandenių, druskos, vandens kiekio, fizinio aktyvumo, hormonų balanso, miego kokybės, streso.
Taip pat dauguma žmonių mėgsta kaskart svertis vis skirtingu paros metu, kas yra visiškai neteisinga. Jeigu žmogus meta svorį ir nori sekti savo progresą kasdien, tuomet siūlau svertis tuščiu skrandžiu, kas rytą tik prabudus, tuo pačiu metu. Dar geriau yra matuoti savo apimtis maždaug kas savaitę ir stebėti besikeičiančias formas. Savijauta ir energijos lygiai treniruočių metu yra taip pat vieni svarbiausiu kriterijų.
- Kaip atrodo tavo dienos mityba?
- Labai įvairiai – nesu griežtai įsikabinusi į vieną maitinimosi būdą ir nestatau savęs į jokius rėmus, valgau pagal tai, ko manęs prašo organizmas ir orientuojuosi į tai, kokio sunkumo treniruotė laukia. Neįsivaizduoju savo dienos be pusryčių, nepriklausomai, ar juos valgau 5 ar 10 valandą ryto – be pusryčių nei kojos iš namų, kadangi būtent jie man duoda daugiausiai energijos ir be jų negaliu nei mąstyti, nei susikaupti.
Dažniausiai mano dienos racioną sudaro 3 valgiai bei mažiausiai 2 užkandžiai. Skaičiuoju kalorijas ir makronutrientus, visados stengiuosi surinkti reikiamus kiekius baltymų, angliavandenių ir riebalų.
Mano maisto racionas labai platus, nėra maisto produktų, kurių nevalgau – tiesiog valgau tokius maisto kiekius, kokie atitinka tuometinius mano tikslus ir užtikrina geriausią savijautą.
- Ar dažnai su maistu eksperimentuoji?
- Su maistu išties labai mėgstu eksperimentuoti. Retai kada bandau gaminti pagal kažkieno jau parašytą receptą, nes, mano nuomone, procesas praranda didžiąją dalį įdomumo. Žymiai dažniau tiesiog pasitelkiu fantaziją ir su tais pačiais produktais bandau išgauti kažką naujo, skanesnio ir gurmaniškesnio. Rezultatai beveik niekuomet nenuvilia, o ir maisto racionas tampa žymiai platesnis!
- Kaip dažnai leidi sau pasimėgauti kaloringesniu ir ne tokiu sveiku maistu? Kam jauti didžiausią silpnybę?
- Kaip ir minėjau, neriboju savęs ir valgau absoliučiai visus maisto produktus, bet visą maistą sveriu maistinėmis svarstyklėmis ir skaičiuoju kalorijas, kad suvalgyčiau reikiamą kiekį. Asmeniškai aš labai mėgstu „McDonald’s“ ledus ragelyje ar karamelizuotus riešutus, kuriais skanauju tikrai dažnai, ir visiškai be jokio kaltės jausmo.
„Silpnybės“ nejaučiu nė vienam maisto produktui, kadangi nelaikau jo už save „stipresniu“ – skanus maistas visgi tėra tik maistas. Drausti sau kaloringesnį maistą, o vėliau fantazuoti apie jį savaitėmis, laukti progos, kada galėsi suvalgyti tą išsvajotą desertą, tikrai nėra sveika ir dažnai netgi priveda prie valgymo sutrikimų.
Žymiai geriau yra dažniau sau leisti suvalgyti to, ko nori širdis, ir nebandyti kompensuoti kalorijų deginimu atidirbinėjimais salėje, ar praleidinėti ateinančius valgymus, o tiesiog grįžti atgal į kasdienį režimą ir mėgautis skaniu maistu.
- Kiek kartu per savaitę sportuoji? Kokio tipo tai treniruotės?
- Dažniausiai sporto salėje būnu 5-6 kartus per savaitę. Kiekvienos treniruotės metu stiprinu vis skirtingą raumenų grupę, dirbu su treniruokliais ir laisvais svoriais. Niekuomet niekuo nepakeičiu bazinių pratimų – juos atlieku per kiekvieną treniruotę, tačiau jų metodikas dažnai paįvairinu, domiuosi ir stengiuosi išbandyti, atrasti vis kažką naujo, kas geriau apkrautų raumenis ir stimuliuotų jų augimą. Apkritai sporto salėje stengiuosi save paspausti.
- Kokių komentarų iš aplinkinių sulauki apie savo figūrą?
- Dauguma aplinkinių paprasčiausiai netiki, kad anksčiau svėriau virš 100 kilogramų. Parodžius senas nuotraukas, jie nuoširdžiai lieka nustebę, klausia patarimų, į kuriuos visuomet maloniai atsakau.
Taip pat ant kūno turiu nemažai strijų, kurias myliu ir begalo didžiuojuos, kadangi tai yra gyvas įrodymas, kiek daug pokyčių atlaikyti sugeba žmogaus kūnas. Strijos man yra tarsi „tigro įdrėskimai“, parodantys, kad stojau į kovą ir nugalėjau pati save. Na o visoms merginoms ir visiems vaikinams, kurie gėdijasi šių grožybių, noriu palinkėti pradėti vertinti tai, ką turite, nes tai yra jūsų unikalumo ir išskirtinumo ženklas.
- Ar visuomet lengva nueiti į sporto salę? Ką darai, jei tam tikrą dieną labai neturi tam ūpo?
- Kad ir kaip mylėčiau sportą, manau visiems pasitaiko dienų, kuomet visiškai nėra nei noro, nei ūpo žingsniuoti į salę ir atlikti sunkią treniruotę. Bet būtent tokiomis dienomis, kai apleidžia motyvacija, aš pasikliaunu disciplina, kurią per tiek metų sporto sugebėjau išsiugdyti. Jūsų tikslams nerūpi, kaip jūs jaučiatės – ar gera, ar bloga, vis vien treniruotę reikia padaryti, jeigu norite matyti rezultatus ir pasiekti tai, apie ką svajojate. Dažniausiai tokios treniruotės ir būna pačios geriausios, kadangi sugebėjau perlipti per save pačią ir dar kartą sau įrodyti, kad viskas yra įmanoma, jeigu tik yra noro ir ryžto.
- Ar tavo sporto „kelionė“ buvo be pertraukų? O gal būdavo akimirkų, kai viską mesdavai?
- Niekada visko nemečiau, kadangi niekada ir nenorėjau grįžti į ten, nuo kur viskas prasidėjo. Suvokiu, kiek sunkaus darbo metų investavau į savo transformaciją. Lygiai tiek pat, kiek ir pasikeičiau fiziškai, pasikeitė ir mano požiūris į sveiką gyvenseną, fizinį aktyvumą ir rūpinimąsi savo sveikata bei fizine gerove.
Tačiau kuomet jausdavau, kad tikrai esu išsekusi nuo nuolatinio režimo, išmokau ne viską mesti, o tiesiog padaryti pertrauką. Nesvarbu, ar tai tėra laisva savaitė nuo sporto, ar kelios savaitės intuityvaus valgymo klausantis savo kūno poreikių, norų. Man tai padeda pailsėti ir pasikrauti naujų jėgų toliau siekti savo tikslų ir tobulėti visuose gyvenimo aspektuose.
- Ką patartum tiems, kuriems itin trūksta motyvacijos?
- Jeigu jums trūksta motyvacijos – nebesikliaukite ja, nes ji nėra patikima. Galite prašvaistyti daug metų, laukdami ateinančios motyvacijos pliūpsnio, kuris galbūt niekada ir neateis. Arba galite padėti tašką ir pasakyti „pradėsiu daryti tai, apie ką tiek laiko svajojau, nesvarbu, jaučiuosi motyvuotas ar ne“ .
Būtent todėl, jums reikia ne motyvacijos, o disciplinos. Disciplina neieškos pasiteisinimų, o prives daryti dalykus, net tada, kai tam visiškai nebus noro. Disciplina padės sutvirtinti charakterį, na o motyvacija galės prisijungti ir padėti siekti tikslų bėgant laikui.
