Dailininkas Mindaugas Jankauskas – neeilinė asmenybė. Vaikinas, niekur rimtai nesimokęs tapybos, pasišovė surengti savo poparto stiliaus tapybos parodą „De Profundis“.
Etapas po etapo
„Šia paroda nenoriu viešumo, tiesiog turiu ją surengti, kad užbaigčiau tam tikrą gyvenimo etapą“, – tikino tapytojas, kuriuo jau domisi užsienio galerijos bei kolekcininkai.
– Esame įpratę, kad darbų pristatymą dažniausiai rengia vyresni menininkai. Kaip tau šovė mintis surengti paveikslų parodą? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė M. Jankausko.
Visi mano kūrybos laikotarpiai buvo intensyvūs. Pusmetį pabuvęs Londone, supratau, kad penkeri kūrybinės veiklos metai turėtų būti įprasminti paroda, kuri užbrauks akrilinio tapymo periodą. Studijuosiu aliejinės tapybos katedroje, prasidės naujas gyvenimo etapas.
Kiekvieną dieną į mane kreipiasi įtakingi žmonės. Jie domisi būsima paroda, nori išvysti darbus. Keli mano paveikslai šiuo metu yra eksponuojami Kauno džiazo palėpėje, naktiniame klube „Studio9“, esu savo darbų vežęs į Londoną. Tai pirmas renginys, kuriame pateikiami fragmentai iš visos kūrybos. Po šio renginio išvyksiu pas senelius į dvarą atgauti jėgų.
– Spaudos dėmesį patraukei nutapytais garsenybių portretais. Teptuku esi įamžinęs Egidijų Dragūną-Selą, Žilviną Grigaitį, Simą Jasaitį. Ar žinomų žmonių portretai jau praėjęs etapas? Ar sulaukei garsenybių prašymų įamžinti juos ant drobės?
Garsenybių portretai buvo viena iš mano parodų, išgarsėjusių praėjusią vasarą. Bendradarbiavau su vienu sostinės restoranų, kuriame buvo pristatyti mano darbai. Tapau ne tik įžymybes, bet ir literatūrinius personažus. Kadangi jaučiu sentimentus Lietuvai, nutapau ir žinomus savo šalies veikėjus, pasižymėjusius muzikos, mados, teatro srityje.
Labai džiaugiuosi savo profesija, vakarais tenka bendrauti su įvairiomis personomis. Jos atskleidžia visai kitokį mano paveikslų kontekstą. Tai rodo, kad tapybos darbas gali būti aktualus. Kol kas į mane nesikreipė nė vienas žinomas žmogus su prašymu jį nutapyti, nes aš to nesiekiau. Manau, kad po parodos viskas pasikeis.
Aplinkos įtaka
– Kaip tavo gyvenime atsirado menas ir kur mokeisi tapybos?
Esu kilęs iš Kauno. Nuo mažų dienų mane supo meniška aplinka, nors mama ir sesuo yra medikės. Į mano šeimą menas atkeliavo iš praeities. Dar vaiką mane leido mokytis tapybos pas Kauno menininkus, tyrinėjau skirtingas tapybos rūšis. Tėvai visada sudarydavo sąlygas gilintis į skirtingus menus: fotografiją, teatrą. Kurį laiką esu studijavęs Vilniaus dailės akademijoje kostiumo dizainą, vėliau Kauno katedroje lankiau tapybos paskaitas. Tapyba nėra maratonas, kur svarbu, kada ir kokias studijas baigsi.
Šiuo metu studijuoju Vilniaus dailės akademijoje. Šis gyvenimo etapas labai užimtas. Vienu metu rengiu parodą, tenka eiti į paskaitas. Parodoje bus eksponuojami ir tie darbai, kuriuos nutapiau akademijoje paskaitų metu.
– Anksčiau dėmesį patraukdavai išskirtine išvaizda. Vakarėliuose pasirodydavai su makiažu, avėdavai aukštakulnius batelius, moteriškas sukneles. Dabar prieš mane sėdi elegantiškai atrodantis ir apranga neišsiskiriantis vaikinas. Kas nutiko? Ar santūrūs lietuviai nepriėmė tavo išvaizdos?
Išskirtinė mano išvaizda niekur nedingo, tai buvo simboliai, tam tikra maišto forma. Išskirtinumas buvo tiesiog būdas išreikšti save. Pavyzdžiui, šiuo metu manyje gimė literatūrinis kostiuminis impulsas. Nusiauti aukštakulnius privertė ne aplinkinių reakcijos. Šiuo metu jie guli saugiai padėti spintoje, tačiau dar tikrai išvys dienos šviesą. Džiaugiuosi, kad pasitelkus ironiją Lietuvoje teatrinius kostiumus galima naudoti kasdienei aprangai.
