Chorų karai: spjūvis į profesionalumą ar reitingų vaikymasis?

Šiau­lių mies­to stu­den­tiš­ka­jam „Sau­lės“ cho­rui te­le­vi­zi­jos pro­jek­tas „Cho­rų ka­rai“ jau bai­gė­si. Ir bai­gė­si jis tie­sio­gi­nei trans­lia­ci­jai dar ne­pra­si­dė­jus. Re­pe­ti­ci­jų me­tu stu­di­jo­je tvy­ro­ju­si keis­ta nuo­jau­ta pa­si­tvir­ti­no – cho­ras jau „nu­ra­šy­tas“. Ar tai reiš­kia, kad vis­kas jau su­pla­nuo­ta ir cho­ras nu­ga­lė­to­jas jau ži­no­mas? Šį­kart ke­le­tas kri­ti­kos kir­čių ir tiems, ku­rie kri­ti­kuo­ja­mi, ir pa­tiems kri­ti­kuo­to­jams – re­ži­sie­riams ir ko­mi­si­jos na­riams. Šiems – pa­leis­to­mis lai­mė­to­mis šliu­rė­mis.

Šiau­lių cho­ris­tai tei­gia sek­ma­die­nį su­pra­tę, ko­dėl Lie­tu­vos jau­ni­mas emig­ruo­ja. „Tau­tai rei­kia „vil­ties“, t. y. va­kar ko­mi­si­ja aki­vaiz­džiai pa­ro­dė, kad jau­ni­mas ne­rei­ka­lin­gas, rei­kia dai­nuo­jan­čių ka­li­nių“, – sakė jie.

Re­ži­sie­rių dik­ta­tas

Ke­le­tas šiau­lie­čių „Sau­lės“ cho­ro sir­ga­lių vy­ko kar­tu dai­nuo­jan­čiu au­to­bu­su iš pat Šiau­lių. Jie tu­rė­jo ga­li­my­bę iš­vys­ti TV „vir­tu­vę“ – ste­bė­ti re­pe­ti­ci­jas ar pa­si­žval­gy­ti už­ku­li­siuo­se. Anot sir­ga­lių, tai, ką jiems te­ko pa­ma­ty­ti, juos ir ma­lo­niai nu­ste­bi­no, ir net šo­ki­ra­vo.

„Ne­ga­liu at­si­ste­bė­ti re­ži­sie­riaus aro­gan­ci­ja, ku­ri re­pe­ti­ci­jų me­tu pa­si­reikš­da­vo ne­tgi at­vi­ra pa­nie­ka ar šai­py­mu­si, – tei­gė su „Sau­lės“ cho­ru kar­tu vy­kęs stu­den­tas. – Man lie­žu­vis neap­si­vers­tų smui­ki­nin­kę va­din­ti smui­kis­te, o „Ki­ta­vos“ so­lis­tę Ra­są, ku­ri pa­si­ro­dy­mo me­tu at­li­ko var­pi­nin­ko vaid­me­nį, – var­pis­te. Ar­ba re­ži­sie­riaus pa­šai­pi fra­zė cho­ro re­pe­ti­ci­jos pa­bai­go­je, skam­bant var­pui: „Da­bar iš­ne­šam kars­tą. Jis čia sto­vės?“ Ne­sup­ran­tu aš to­kio hu­mo­ro.“

„Iš­ne­šė mū­sų kars­tą, – šyp­so­da­ma­si, nors ir ne­slėp­da­ma ap­mau­do, sa­kė „Sau­lės“ cho­ro ge­ne­ro­lė Ra­sa Stoš­ku­vie­nė. – Kaip jaus­tis cho­ris­tams? Tai bu­vo lyg sa­vo­tiš­ka užuo­mi­na, ku­rią su­pra­tau tik ge­ro­kai vė­liau, jau po pro­jek­to. Kaip ir tai, ko­dėl sek­ma­die­nį su mu­mis vi­si el­gė­si taip, lyg bū­tu­me nu­ra­šy­ti – per daug ne­kri­ti­ka­vo re­pe­ti­ci­jų me­tu. Bu­vo keis­ta ir tai, kad ki­tiems cho­rams, ba­lan­suo­jan­tiems ant iš­kri­ti­mo ri­bos, skir­ta la­bai daug lai­ko ir dė­me­sio. Tie­sa, dar ir pa­si­ro­dy­mo iš­va­ka­rė­se iš re­ži­sie­rės gau­tas laiš­kas: „Jūs nie­ko taip ir ne­sup­ra­to­te...“

Už­ku­li­siuo­se bu­vo ir ki­tų cho­rų da­ly­vių, ne­pa­ten­kin­tų pro­jek­to re­ži­sie­rių pa­sta­bo­mis. Ak­me­nės cho­ro mer­gi­noms ne­leis­ta pa­si­ro­dy­ti ap­si­ren­gus pūs­to­mis su­kne­lė­mis su žir­ne­liais – liep­ta ap­si­vilk­ti stan­dar­ti­nes – tas, su ku­rio­mis cho­rai pri­si­sta­to pa­čio­je pra­džio­je. Cho­ro ge­ne­ro­lai „Ven­tu­kai“ to­kiam re­ži­sie­rių rei­ka­la­vi­mui ne­pak­lu­so.

Šiau­lių „Sau­lės“ cho­rui bu­vo liep­ta pa­ko­re­guo­ti cho­reog­ra­fi­ją, tad tarp re­pe­ti­ci­jų sce­no­je pa­plu­šė­ti te­ko pla­čiuo­se LRT te­le­vi­zi­jos ko­ri­do­riuo­se, iš ku­rios TV3 nuo­mo­ja­si stu­di­ją. Neį­ti­ko re­ži­sie­riams ir cho­ro su­ma­ny­mas vei­dus bei del­nus iš­si­da­žy­ti auk­so spal­va. Šiuo at­ve­ju bu­vo ras­tas komp­ro­mi­sas – leis­ta iš­si­da­žy­ti ne vi­sus vei­dus, bet tik or­na­men­tus ant jų. Ne­ti­ko ir su­ma­ny­tos mer­gi­nų šu­kuo­se­nos, tad te­ko dai­nuo­ti „be šu­kuo­se­nų“. Be­li­ko pa­si­džiaug­ti, kad ki­ti cho­rai nu­ko­pi­ja­vo anks­tes­nį „Sau­lės“ cho­ro sti­lių: „pa­si­sko­li­no“ pa­trum­pin­tas kel­nes, su­kne­les žir­niu­kais, ne­tgi dir­žu to­kiu pat rau­do­nu su­si­juo­sė. Ži­no­ma, kad ko­mi­si­ja tai pa­ste­bė­jo, tik pa­sta­bų ne­pa­reiš­kė.

Tie­sa, Giu­li­ja, Kė­dai­nių Le­di­nio cho­ro ge­ne­ro­lė, neišt­vė­ru­si  po pa­si­ro­dy­mo iš­rė­žė, kad ko­mi­si­ja nie­kaip neap­sisp­ren­džian­ti, ko no­rin­ti: tai rei­kia so­lis­tų, tai ne­be­rei­kia, tai rei­kia šok­ti, tai ne­be­rei­kia.

Nors tai­syk­lė­se nu­ro­dy­ta, kad ko­mi­si­jos na­riai ne­ga­li kri­ti­kuo­ti cho­rų ge­ne­ro­lų, lai­do­se ne­trūks­ta pa­sta­bų jiems. Sek­ma­die­nį itin daug „kri­ti­kos“ su­lau­kė Vil­niaus kraš­to cho­ro ge­ne­ro­lė Ka­ta­ži­na, ku­rios bal­są ko­mi­si­jos na­rys Ed­mun­das Sei­lius pa­ly­gi­no su triū­ba, ku­rio­je pra­gręž­ta sky­lė. Tie­sa, bu­vo pa­gir­ta ir jos „pa­žan­ga“ – pen­kiais cen­ti­met­rais pail­gė­jęs si­jo­nas. Ti­ki­mės, kad nuo­skau­dos aša­ros, ge­ne­ro­lės lie­tos už­ku­li­siuo­se, jau nu­džiu­vo.

Vi­si ly­gūs, bet yra ly­ges­nių?

Nors bal­suo­da­mi ko­mi­si­jos na­riai vi­sad pa­brėž­da­vo, kad vi­si cho­rai pro­jek­te da­ly­vau­ja ly­gio­mis tei­sė­mis, vie­nas jų tik­rai yra ly­ges­nis už ki­tus. Kad iš­lai­ky­tų int­ri­gą, pro­jek­to pro­diu­se­riai sten­gia­si Pa­ne­vė­žio mo­te­rų pa­tai­sos na­mų „Vil­ties“ cho­rą stum­ti į prie­kį vi­so­mis įma­no­mo­mis prie­mo­nė­mis – trans­liuo­ja siu­že­tus apie verkš­le­nan­čias, dėl sa­vo poel­gių be­si­gai­lin­čias, gi­mi­nių ir ar­ti­mų­jų at­si­pra­ši­nė­jan­čias mo­te­ris. Ma­ni­pu­liuo­ja­ma ir vai­kais ar anū­kais – nuo­lat pri­me­na­ma, kiek jų lau­kia už pa­tai­sos na­mų sie­nų. Šis aša­ro­ji­mas ne­praei­na be pėd­sa­ko – su­grau­din­ti šia­pus Pa­ne­vė­žio na­mų sie­nų šil­tai prie te­le­vi­zo­rių ek­ra­nų sė­din­tys žmo­nės bal­suo­ja už „li­ki­mo nu­skriaus­tas“ mo­te­ris. Ir bal­suo­ja už jas, tie­są sa­kant, la­bai gau­siai – vien pa­sku­ti­nės trans­lia­ci­jos me­tu per 5-6 mi­nu­čių per­trau­ką pa­di­di­no šio cho­ro krai­tį net ke­liais  tūks­tan­čiais bal­sų – iki 9339.

Aiš­ku, vi­sų pir­ma ky­la min­tis, kad pa­si­tel­kia­mos kaž­ko­kios juo­do­sios tech­no­lo­gi­jos, bet at­me­tus šią prie­lai­dą tik­rai sun­ku paaiš­kin­ti, kaip per tas ke­lias mi­nu­tes tiek ga­li­ma pri­bal­suo­ti. Net per di­džiau­sius te­le­vi­zi­jų or­ga­ni­zuo­ja­mus ge­ru­mo ak­ci­jų vai­kams kon­cer­tus tiek žmo­nių ne­bal­suo­ja! Dar juo­kau­ja­ma, kad rei­kė­tų iš vi­sų ša­lies ka­lė­ji­muo­se sė­din­čių vy­rų atim­ti mo­bi­liuo­sius te­le­fo­nus...

Pa­ne­vė­žio „Vil­ties“ cho­ras pa­sku­ti­nė­je TV lai­do­je to­liau kurs­tė aist­ras – ko­mi­si­jos na­riai neišd­rį­so skir­ti jam ma­žų ba­lų mo­ty­vuo­da­mi, kad šias cho­ris­tes sun­ku ver­tin­ti... Štai tau ir ly­gios tei­sės. TV stu­di­jo­je šė­lę ošę sir­ga­liai, ste­bė­da­mi ek­ra­ne bal­sa­vu­sių­jų re­zul­ta­tus, ne­ga­lė­jo pa­ti­kė­ti sa­vo aki­mis. Ne­pa­ten­kin­ti bu­vo ir ki­tų mies­tų cho­ris­tai va­di­na­ma­ja­me ža­lia­ja­me kam­ba­ry­je. Kaž­kas pa­juo­ka­vo, kad kaip čia ka­lin­čią­sias iš­me­si iš pro­jek­to, nes pri­zas juk SPA ma­lo­nu­mai Drus­ki­nin­kuo­se, ne­bent pa­tai­sos na­muo­se dža­ku­zį or­ga­ni­zuo­tų. Gal­būt jie tei­sūs, nes tei­gia­ma, kad vi­sas Drus­ki­nin­kų SPA per­so­na­las at­vyks į Pa­ne­vė­žį.

Žiū­ro­vai svars­to, kad Pa­ne­vė­žio pa­tai­sos na­mų „Vil­ties“ cho­ras TV pro­jek­te ke­liaus iki pat su­per­fi­na­lo, ku­rio me­tu į te­le­vi­zi­jos stu­di­ją bus at­vež­tas ly­di­mas gau­sios ap­sau­gos ir šar­vuo­to au­to­bu­so. Ko­kia at­rak­ci­ja ir ko­kie rei­tin­gai! Lie­tu­viai bal­suos. O gal jų bal­sai bus pa­skirs­ty­ti taip, kaip lai­dos pro­diu­se­riams rei­kia?

Vy­res­nio am­žiaus mo­te­ris, TV stu­di­jo­je įdė­miai žiū­rė­ju­si „Vil­ties“ cho­ro pa­si­ro­dy­mą, ste­bė­jo­si tuo, ką da­ro pra­mo­gų vers­las. „Te­le­vi­zi­ja yra ga­lin­ga jė­ga. Įsi­vaiz­duo­ki­te, koks jau­ni­mo po­žiū­ris for­muo­ja­mas – jei aš esu nu­si­kal­tė­lis, ga­liu tap­ti žvaigž­de, nes ma­ne pa­ro­dys per te­le­vi­zo­rių“, – svars­tė ji. Gal­būt ki­tais me­tais pro­jek­te su­lauk­si­me ir Lu­kiš­kių cho­ro?

Šiau­lių cho­ris­tai tei­gia sek­ma­die­nį su­pra­tę, ko­dėl Lie­tu­vos jau­ni­mas emig­ruo­ja: „Tau­tai rei­kia „vil­ties“, t. y. va­kar ko­mi­si­ja aki­vaiz­džiai pa­ro­dė, kad jau­ni­mas ne­rei­ka­lin­gas, rei­kia dai­nuo­jan­čių ka­li­nių.“

Ska­ti­na tau­tų drau­gys­tę?

Ki­tas daug dis­ku­si­jų ke­lian­tis cho­ras – Kaš­to­ni­nis Vil­niaus, va­do­vau­ja­mas Ka­ta­ži­nos Ne­myc­ko. Vie­no­je lai­dų cho­rui už­trau­kus len­kiš­kai, dau­ge­lis ne­te­ko ža­do. Kaip gi čia da­bar? Ko­mi­si­ja nuo­lat prie­kaiš­tau­ja dėl ne­sup­ran­ta­mos lie­tu­vių kal­bos už­dai­na­vus že­mai­tiš­kai, o čia še tau – len­kiš­kai! Ir pui­kūs įver­ti­ni­mai. Len­kų kal­ba gir­di­ma ir žiū­ro­vų sa­lė­je – net ir ne­mo­kan­tys jos pui­kiai su­pran­ta, ką reiš­kia „Wil­no nas­ze.“

Kad šis cho­ras kaž­kaip ste­buk­lin­gai pa­lai­ko­mas, ga­li­ma  spręs­ti ne­tgi pa­gal tai, jog sir­ga­liai tarp žiū­ro­vų tu­ri pa­čias ge­riau­sias – TV ka­me­rų nuo­lat ro­do­mas – vie­tas. Iš ko­kio kam­po be­fil­muo­tum, vi­si vis tiek ma­tys mil­ži­niš­kus Kaš­to­ni­nio cho­ro pla­ka­tus ir trum­puo­sius te­le­fo­no nu­me­rius.

Už­ku­li­siuo­se kal­ba­ma, kad į fi­na­lą pa­teks trys cho­rai: Pa­ne­vė­žio, Kau­no ir Vil­niaus. At­seit Pa­ne­vė­žio cho­ris­tės užims tre­čią vie­tą, nes kaip gi čia joms skir­si pir­mą­ją. Ar­šes­nė ko­va virs tarp Vil­niaus ir Kau­no. Kal­ba­ma, kad pri­zi­nin­kai jau ži­no­mi – Dei­vy­do Zvon­kaus glo­bo­ja­mi Vil­niaus cho­ris­tai. Sa­vo­tiš­ku jau­čia­mu cho­ro pro­te­ga­vi­mu ne­pa­ten­kin­ti ki­tų cho­rų sir­ga­liai stu­di­jo­je jam, tiks­liau, jai dai­nuo­jant, ne­tgi pik­tai skan­da­vo: „Zvon­kė, Zvon­kė, Zvon­kė.“ Kau­no cho­rą pa­lai­kan­ti ko­man­da už­trau­kė: „Lai vil­nie­čiai ne­su­pyks, Kau­nas – Lie­tu­vos šir­dis.“ Be­lie­ka vil­tis, kad lie­tu­viai bal­suo­da­mi su­si­vie­nys ir kad vi­sos šios kal­bos – tik pa­vy­duo­lių int­ri­gos.

Lai­mės „ma­ži“?

Kai du pe­ša­si, nau­dos ga­li tu­rė­ti ma­žes­nių mies­tų, kur pa­trio­tiš­ku­mas tik­rai di­de­lis, cho­rai. Už Ak­me­nės „Šir­džių“ cho­rą ga­li bal­suo­ti Šiau­rės Lie­tu­va ir tie pa­tys šiau­lie­čiai, Kė­dai­nių cho­rą pa­lai­ko daug kau­niš­kių.

Ne­di­de­liuo­se mies­te­liuo­se cho­ris­tai gau­siai pa­lai­ko­mi, juk to­kio­je Ak­me­nė­je, kur vos 16 tūkst. gy­ven­to­jų, jie vie­naip ar ki­taip su­si­ję su cho­ris­tais – jei ne gi­mi­nės, tai bent jau pa­žįs­ta­mi ar iš ma­ty­mo pa­žįs­ta­mi. To­dėl bal­suo­ja vi­si, nes tu­ri už ką sirg­ti. Ko­dėl di­des­nių mies­tų gy­ven­to­jai ne­bal­suo­ja gau­siai? No­rė­tų­si ti­kė­ti, kad šiau­lie­čių iš­la­vin­tas ge­ras es­te­ti­nis sko­nis ir jie ap­skri­tai to­kių TV šou ne­žiū­ri.

„Ko­dėl aš už sa­vo mei­lę cho­rui tu­riu mo­kė­ti pi­ni­gus siųs­da­mas trum­pą­ją ži­nu­tę ar skam­bin­da­mas? Sup­ran­tu, kad li­tas nė­ra daug, bet ne­ma­nau, kad to­kie ko­mer­ci­niai da­ly­kai yra skaid­rūs, – svars­tė stu­di­jo­je ba­lio­nu ne­ši­nas sir­ga­lius. – Ki­ta ver­tus, kas truk­do cho­rams, ku­rie tu­ri rė­mė­jų, už jų lė­šas pri­si­pirk­ti mo­bi­lio­jo te­le­fo­no pa­kuo­čių ir ma­siš­kai siųs­ti SMS.“

Tu­rė­jo iš­kris­ti?

Daug dis­ku­si­jų su­kė­lė ži­nia, kad nau­jie­nų po­rta­las „Del­fi.lt“ ži­nią, jog su „Cho­rų ka­rais“ at­si­svei­ki­no „Ki­ta­va“ ir Šiau­lių cho­ras, pa­skel­bė 21.32 val., nors tie­sio­gi­nė TV trans­lia­ci­ja bai­gė­si tik 22.30 val. Kas tai? Pra­na­šiš­kai nu­ma­ty­ta atei­tis ar iš anks­to nu­ma­ty­tas pla­nas? Gal pra­lai­mė­to­jai bu­vo ži­no­mi, tik po­rta­las iš anks­to ne­tei­sin­gai nu­sta­tė nau­jie­nos pub­li­ka­vi­mo lai­ką (ne 22.30, o 21.32) ma­ny­da­mas, kad pro­jek­tas baig­sis va­lan­da anks­čiau?

„O jūs ki­tų po­rta­lų, pvz., „15min.lt“ taip pat to klau­sia­te? Jie teks­tą iš­lei­do va­lan­da anks­čiau nei „Del­fi“, – to pa­ties pa­klau­sė Gin­ta­rė Ur­ni­kie­nė, „Del­fi.lt“ pra­mo­gų nau­jie­nų re­dak­to­rė. – Teks­tas pas mus yra iš­lei­džia­mas dar vyks­tant pro­jek­tui, kad žmo­nės ga­lė­tų ko­men­tuo­ti žiū­rė­da­mi te­le­vi­zo­rių. Vė­liau jis nuo­lat at­nau­ji­na­mas, bet straips­nio iš­lei­di­mo lai­kas ne­si­kei­čia. Jo­kio čia kri­mi­na­lo nė­ra, ga­li­te jo net neieš­ko­ti.“

Ką gi, vie­ną „kri­mi­na­lą“ jau iš­siaiš­ki­no­me, bet klau­si­mų ne­su­ma­žė­jo. TV3 te­le­vi­zi­jos at­sto­vų pa­klau­sė­me, ar siun­čiant trum­pą­ją ži­nu­tę bū­ti­na bu­vo įra­šy­ti „TV“, nes lai­dos ve­dė­jai ret­kar­čiais „pa­mirš­da­vo“ tai pri­min­ti.

Bal­sai – į „šiukš­lia­dė­žę“!

Į šį „tech­ni­nį“ klau­si­mą at­sa­kė UAB „Me­dia­fon“ pro­jek­tų va­dy­bi­nin­kas. Anot jo, rak­ta­žo­dis „TV“ yra bū­ti­nas, nes pa­gal SMS ži­nu­tė­je pa­ra­šy­tą rak­ta­žo­dį sis­te­ma iden­ti­fi­kuo­ja, ko­kiam pro­jek­tui ją pri­skir­ti. Jei žmo­gus ži­nu­tė­je neį­ra­šo rei­ka­lau­ja­mo rak­ta­žo­džio, tuo­met to­kią ži­nu­tę sis­te­ma iden­ti­fi­kuo­ja kaip klai­din­gą (ji pa­ten­ka į „šiukš­lia­dė­žę“).

Nie­ko sau! Kiek­vie­nam cho­rui pro­jek­te pri­skir­tas tam tik­ras trum­pa­sis te­le­fo­no nu­me­ris, o „klai­din­ga“ ži­nu­tė vis tiek ne­pa­ten­ka ten, kur rei­kia!

Už tą pa­tį cho­rą bu­vo ga­li­ma bal­suo­ti tik pen­kis kar­tus. Azar­to pa­gau­ti sir­ga­liai SMS'ų iš­siun­tė ir dau­giau. Kas at­si­ti­ko toms „viršp­la­ni­nėms“? Anot pro­jek­tų va­do­vo, šeš­ta ir vi­sos ki­tos to­les­nės ži­nu­tės, gau­tos iš to pa­ties nu­me­rio, bu­vo iden­ti­fi­kuo­tos kaip ne­tin­ka­mos ir at­si­dū­rė sis­te­mos „šiukš­lia­dė­žė­je“. To­kios ži­nu­tės neįt­rau­kia­mos į bend­rą bal­sų skai­čių.

Gal su­ta­pi­mas, bet ir bal­suo­jant tre­čio­jo­je „Cho­rų ka­rų lai­do­je“, ir šį­kart, vos tik iš­siun­tus trum­pą­ją ži­nu­tę, te­le­fo­nas su­lauk­da­vo net dvie­jų ži­nu­čių: pa­tvir­ti­ni­mo, kad ži­nu­tė gau­ta, ir va­di­na­mo­jo bru­ka­lo – nuo­ro­dos į tink­la­la­pį, iš ku­rio ga­li­ma par­si­siųs­ti Mi­ne­do dai­ną „Bam­ba“. Ki­ti sir­ga­liai tvir­ti­no jo­kio pa­tvir­ti­nan­čio pra­ne­ši­mo, kad ži­nu­tė gau­ta, ap­skri­tai ne­ga­vę. „Me­dia­fo­no“ at­sto­vas tir­ti­na, kad pa­gal su­si­ta­ri­mą jo­kių at­ga­li­nių SMS ži­nu­čių šiam pro­jek­tui ne­bu­vo nu­ma­ty­ta. Bet ki­ti juk ga­vo?

La­biau­siai žiū­ro­vus nu­ste­bi­no tai, kad pa­sku­ti­nė­mis mi­nu­tė­mis, t. y. per rek­la­mą, Pa­ne­vė­žio „Vil­ties“ cho­ras su­rin­ko net ke­lis tūks­tan­čius žiū­ro­vų bal­sų. „Ar įma­no­ma re­zul­ta­tą pa­keis­ti per rek­la­mą dvi­gu­bai? Re­zul­ta­tas pa­bai­go­je pa­di­dė­jo 4-5 tūks­tan­čiais“, – ste­bė­jo­si sir­ga­liai.

Ir čia „Me­dia­fo­nas“ pa­tei­kė pa­do­rų at­sa­ky­mą – sis­te­ma ap­do­ro­ja dau­giau nei 200 SMS ži­nu­čių per se­kun­dę, to­dėl re­zul­ta­to pa­dvi­gu­bė­ji­mas yra vi­siš­kai nor­ma­lus. De­ja, į klau­si­mą, ko­dėl bal­sa­vi­mas yra mo­ka­mas, neat­sa­kė. Mo­kė­ti, be­je teks ir už tas ži­nu­tes, ku­rios nu­ke­lia­vo į „šiukš­lia­dė­žę“.

Pa­teik duo­me­nis, ki­taip ne­bal­suo­si

„Cho­rų ka­rų“ ve­dė­jai kas sa­vai­tę kvie­čia TV3 tink­la­la­py­je bal­suo­ti už ko­kį nors cho­rą. Jau iš­rink­tas ro­man­tiš­kiau­sias, nuo­tai­kin­giau­sias ir ge­riau­siai de­biu­ta­vęs cho­ras. Vi­sas tris no­mi­na­ci­jas pel­nė Kė­dai­nių Le­di­nis. Šią sa­vai­tę bu­vo ren­ka­mas ga­lin­giau­sias. Įdo­mu tai, kad bal­suo­jant bū­ti­na už­pil­dy­ti vi­sus lan­ge­lius – nu­ro­dy­ti var­dą ir pa­var­dę, mies­tą, te­le­fo­no nu­me­rį ir el. pa­što ad­re­są. Kam TV3 ar ka­vą ga­mi­nan­čiai įmo­nei, įstei­gu­siai pri­zus cho­ris­tams, pri­si­rei­kė bal­suo­to­jų duo­me­nų? Bru­ka­lui siųs­ti? Juk vi­siš­kai už­tek­tų bal­suo­jant pa­žy­mė­ti tam tik­ro cho­ro lan­ge­lį ir pa­spaus­ti „bal­suo­ti“.

Už ką da­bar bal­suo­si­te Jūs? Jei jaus­mai gim­ta­jam mies­tui jau iš­blė­sę, gal­būt gim­ta­jai ša­liai jie dar ru­se­na?

Po­vi­las LUN­GĖ