Artėjant jau šešioliktai „Gaudeamus“ šventei, prisijungiame prie choro „Pro musica“, besiruošiančio birželio 24–26 dienomis vyksiančiam tradicinės muzikos ir šokių festivaliui.
Penktadienis. Nors ir prognozuoja lietų, dauguma lietuvių skuba į gamtą, nuo visos Lietuvos neatsilieka ir choras „Pro musica“. Šiandien choras repetuos „Gaudeamus“ programą, tačiau ši repeticija kiek kitokia nei būtų galima tikėtis, choristai renkasi ne įprastoje salėje, o senoje, suklypusioje, miškų apsuptoje sodyboje.
Saugodamiesi išalkusių uodų choras susiburia aplink laužą. „Altai čia, tenorai ten. Kur bosai?“, – chorą rikiuoja vadovė Rasa Gelgotienė. Atvažiuoja dar viena mašina ir paskutinai keturi choristai skubėdami prisijungia prie choro.
Seniūnė išdalina natas ir repeticija prasideda nuo N. Sinkevičiūtės „Ne dėl žalio vyno“. Po jo seka D. Zakaro „Teka teka“, L. Abariaus „Augo bernelis“, Čiurlionio „Dainų dainelė“ ir kiti „Gaudeamus“ festivalyje skambėsiantys kūriniai. Pro šalį pravažiuoja senukas ant dviračio. Sustoja. Klauso. Pasibaigus kūriniui nusišypsojęs nuvažiuoja toliau. Temsta. Laikas namo.
Kol vieni choristai tvarkosi, kiti sutinka atsakyti į keletą klausimų apie daugiau nei pusšimtį metų vykstantį „Gaudeamus“ festivalį, gyvenimą chore ir chorinę muziką.
Įsivaizduok, pirmakursis studentas, nieko nežino apie dainavimą, niekada nedainavo. Kodėl jam verta pradėti dainuoti chore?
Aušrinė: Kiekvienas turbūt galėtų išsakyti begales priežasčių, kodėl verta dainuoti chore, nes chorinis dainavimas dažnai tampa gyvenimo dalimi, kurios sunku atsisakyti – tada nesvarbu, ar nespėji su mokslais, su darbais, turi šeimą ir t.t. Man viena svarbiausių priežasčių lankyti chorą – atsipalaidavimas, problemų pamiršimas, įsigilinimas į muziką. Kitiems choras gali būti savo muzikinių gabumų išbandymas, lavinimas. Tretiems turbūt labai svarbus bendravimas, nes į chorą susirenka gana panašiai į gyvenimą žiūrintys žmonės, turintys panašių interesų, besižavintys kultūra, klasikine muzika. Dar kitiems choras neatsiejamas nuo kelionių, kurios yra ypatingos, nes susipažįsti, su žmonėmis iš kitų šalių taip, kaip jokioje turistinėje ekskursijoje nepabendrautum, tai ir gilesnis svetimos šalies, kalbos patyrimas.
Giedrius: Manau, kad ne kiekvienas žmogus yra sutvertas dainuoti. Bet turintys klausą žmonės dainuodami chore, ir asmeniškai tapdami muzikos dalimi, patiria daug teigiamų emocijų per atsirandantį emocinį ryšį su muzika, su kolektyvu. Tai labai atpalaiduoja, suteikia puikių emocijų ir prilygsta geriausiam poilsiui.
Ką tau reiškia šiemetinio „Gaudeamus“ šūkis – Prieš srovę?
Giedrius: Man tai asocijuojasi su jėga, jaunimo optimistiniu ryžtu eiti prieš dabartinės niūrios politinės ir ekonominės situacijos Lietuvoje srovę, kai jaunimas pasidavęs šioms nuotaikoms nusivilia, nebemato perspektyvų kurti ateitį Lietuvoje ir dažnai pasirenka emigranto kelią.
Aušrinė: Iš dalies pritariu šiam šūkiui, nes jaunimas visada turi maištauti, kad pasaulis nestovėtų vietoje, o keistųsi, modernėtų. Kaip parodė mūsų dainuojanti revoliucija, ir dainomis galima pakeisti nusistovėjusią santvarką. Iš kitos pusės, chorinis dainavimas – ir universitetų tradicijų išsaugojimas, todėl galbūt ne visi šiam šūkiui pritartų.
Kaip manai, ar chorų muzika gali išpopuliarėti ir „išlipti“ iš tradicinių rėmų? Išeiti į platesnes žmonių mases? Ko reikėtų, kad tai įvyktų?
Giedrius: Manau, kad chorinę muziką labai padeda populiarinti tokie TV projektai kaip „Chorų karai“, „Lietuvos balsas“ kuomet atliekami populiarūs estrados kūriniai. Bet choriniame dainavime man asmeniškai labiau patinka klasikiniai kūriniai, ir tokie chorai visuomet turėjo, turi ir turės savo auditoriją.
Apie „Gaudeamus“
Nuo 1956 m. vykstantis tradicinis studentų festivalis, po dvylikos metų pertraukos grįžta į Lietuvą. Šiemet šventėje dalyvaus 4500 studentų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Gausus renginys išplis per visą Vilniaus miestą, o jungtinis dainų, šokių ir muzikos šventės finalas įvyks Kalnų parke, kur 17 val. įvyks didysis „Gaudeamus“ festivalio koncertas.
