Po šilto ir nuoširdaus pokalbio su plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoju chirurgu Dariumi Jauniškiu išėjau tarsi apimta lengvo transo. Šis vyras turi sugebėjimą užburti savo ramybe ir spinduliuojančiu gyvenimo džiugesiu. Net balso tembru, tarsi plukdančiu į ramybės salą. Ten, kur kiekviena moteris gali atsikratyti trūkumų arba paprasčiausiai suvokti jų apskritai neturinti...
Net ir plaukimo motyvas šį kartą iškilo neatsitiktinai. Nes buriavimas yra Dariaus aistra, trunkanti jau daugiau nei 14 metų. Darius dalyvavo Lietuvos buriuotojų kelionėje aplink pasaulį „Tūkstantmečio odisėja“. Užvaldanti šio vyro ramybė ypač kontrastuoja su mėgstamu laisvalaikiu, kuris bet kada gali šliūkštelėti netikėtumų, azarto ir rimtų išbandymų. To paties kartais atseikėja ir Dariaus darbas. Juk plastinės operacijos – amžinas balansavimas tarp racionalaus proto ir emocijų.
- Esate ne tik plastinės estetinės chirurgijos specialistas, bet ir plaštakos chirurgas, Rankos chirurgijos draugijos pirmininkas.
- Daugelis gydytojų dirba ir valstybiniame darbe, ir privačiose klinikose. Aš visada noriu pilnatvės. Ten padedu žmonėms atgauti sužalotas plaštakas, atkuriu būtinas funkcijas. O čia kuriu grožį... Dėl to patiriu pilnatvę, nes vienu metu įgyvendinu du labai svarbius žmogui aspektus. Ir psichologiškai yra visai kitaip – kur kuri grožį ir kur atstatai plaštaką, prisiuvi galūnę...
- Kas dieną susiduriate su moterimis, norinčiomis panaikinti defektus. Ar dar sugebate matyti tiesiog moterį, neskenuodamas jos trūkumų, kuriuos galbūt derėtų pašalinti?
- To labiausiai bijau – štampavimo. Pasaulyje yra specialių klinikų, kurios tai ir atlieka – štampuoja... Ateina pacientė ir jai iš karto siūlomas, tarkime, 7 procedūrų kompleksas. Koreguojama nosis, lūpos, lyginama kakta, patempiamas veidas, didinama krūtinė ir nusiurbiami riebalai. Visoms pacientėms atliekamos tos pačios procedūros, tarsi nusipirkus abonementą. Man tai nepriimtina. Kas kartą stengiuosi į moterį žiūrėti kaip į individualybę, nes tai, kas man, gydytojui, gali kristi į akis, pačiai moteriai gali visai neužkliūti. Tačiau blogiausia būtų nesugebėti pamatyti žmogaus vidaus, sielos. Tai kur kas svarbiau.
- Prieš operaciją bendraudamas su pacientais, ko gera, taip pat turite sugebėti pažvelgti į jų sielą?
- Man svarbiausia, kad iš klinikos moteris išeitų laiminga. Tam tikslui galima viršyti laiko, kantrybės ir pastangų limitus. Moterų labai gera nuojauta. Jeigu jos pajus nors menką antipatiją, abejingumo užuominą, iš karto nebus patenkintos. Todėl stengiuosi visas pacientes gerbti – gerbti jų pasirinkimą, siekius atrodyti gražiau. Jeigu taip nebus, moteris iš karto tai supras ir pasijus nevisavertė. Būna, kad kartais prireikia daugiau laiko paaiškinti, kodėl jai siūlome viena, nors ji norėjo kitko. Juk kiekviena moteris yra tokia individuali. Nereikia, net negalima paisyti jokių grožio standartų. Reikia įsiklausyti į moterį, nes tik pati geriausiai jaučia, ko jai trūksta. Jeigu pataikai į dešimtuką, jau po kurio laiko ji ateina pas plastikos chirurgijos specialistą švytėdama. Pamenu, konsultavau vieną pacientę. Pirmą kartą nesugebėjau iš jos išpešti šypsenos, ji buvo susikaupusi, griežta. Tačiau kai apsilankė pas mus po mėnesio, jos nepažinau. Ji spinduliavo, ištisai šypsojosi. Paklausiau, kas nutiko – kažkas pasikeitė? Ji atsakė: „Daktare, man to tereikėjo, dabar esu laiminga.“ Taigi prasibrauti į moters sielą kartais būna kone sunkiau nei paprasčiausiai imti ir padaryti plastinę operaciją.
- Dažnai moterys imasi operacijų pasąmonėje norėdamos pakeisti gyvenimą, psichologinę būseną?
- Per kiekvieną apžiūrą privalau būti ir psichologas. Jei matau, kad moteris turi tik psichologinių problemų, konsultuodamas ją suprantu, jog jos problema – ne nosies ar krūtinės dydis. Tokiais atvejais neoperuoju. Mes – chirurgai ir kas dieną vaikštome peilio ašmenimis. Jei padarai viską ir sąžinė rami, tik tada gali jaustis gerai. Kartais ir atsisakydamas operuoti išlaikai ramią sąžinę, nors atsisakyti yra sunku. Paprastai į mūsų kliniką ateina gražios moterys, norinčios būti dar gražesnės. Dėl to visada reikia gerai pasverti riziką. Problema yra ta, kad moterys, atėjusios į plastinės chirurgijos kliniką, mato vieną žodį – „estetika“. O mes, chirurgai, matome žodį „chirurgija“, nes su tuo susiduriame kasdien.
- Jaunystės kultas... Ar tikrai taip svarbu niekada nepasenti?
- Jaunystės kultas visada buvo ir bus. Tai amžinas dalykas. Dar močiutė kadaise man pasakė: „Vaikeliuk, jaučiuosi daug jaunesnė, bet kai pažiūriu į veidrodį, matau, kad esu jau sena...“ Mūsų tikslas – padaryti taip, kad žmogus pažiūrėjęs į veidrodį atrodytų taip, kaip jaučiasi. Svarbiausia neperlenkti lazdos. Kartais natūraliai senstantis žmogus atrodo daug gražiau negu atrodantis nenatūraliai – kad ir labai lygia oda, be raukšlelių. Argi Jeanui Pauliui Belmondo netinka jo raukšlės? Tačiau nemanau, kad yra blogai atlikti procedūrą ar operaciją, jog atrodytum jaunesnis ir jaustumeisi geriau. Šiais laikais yra tokių galimybių. Juk kad ir koks būtum, vis tiek sensti ir visi tai mato. Graudu, kai senėjimo procesas labai pastebimas. Išorinis grožis ir pasitikėjimas savimi susiję.
- Jūsų darbą galima pavadinti kūryba?
- Iš tiesų ši sritis leidžia pasijusti menininku. Kiekvienas žmogus yra individualus ir negalima pasiduoti štampavimo manijai. Todėl operuodamas pacientą jaučiuosi kaip menininkas. Kūrybinis procesas vyksta nuolat. Tačiau yra dalykų, nepriklausančių nuo chirurgo. Gali įdėti visą sielą į operaciją, bet paciento organizmas ima ir iškrečia kokią nesąmonę, netikėtai reaguoja. Vienai pacientei pavyksta tobulai, o kitai ne taip greitai gyja randai.
- Galima būtų teigti, kad plastinė chirurgija įspraudžia į tam tikrus perfekcionizmo rėmus. Juk neturite pasirinkimo – kiekviena operacija turi būti tobulai atlikta, priešingu atveju rezultatas bus lemtingas...
- Taip, privalai išnaudoti visas galimybes, technikos naujoves kiek galima mažiau žalojant organizmą. Norom nenorom turi būti perfekcionistas. Negali nė prisileisti minties: „Ai, bus gerai ir taip“... Viskas kiek sugebi turi būti atlikta tobulai.
- Kalbėdamas apie savo darbą nuolat šypsotės. Akivaizdu, kad jūsų specialybė jums tikrai prie širdies.
- Laiminga pacientė – geriausia emocinė iškrova. Vyksta energiniai mainai. Tai ir yra viena iš priežasčių pasirenkant šią specialybę. Neįsivaizduoju, kad galėčiau dirbti kitą darbą. Sakoma, susirask darbą, kuris patinka, ir niekada nedirbsi. Aš nejaučiu, kad dirbčiau. Po atostogų tiesiog lekiu į darbą. Kai užsidarau operacinėje, tarsi pabėgu nuo rūpesčių, buities. Neegzistuoja mobilieji telefonai. Lieki tik tu ir pacientas. Tuo metu visiškai atsijungiu nuo aplinkinio pasaulio...
- Apibūdinkite tris pagrindines emocijas, kurių siekiate gyvenime.
- Vidinė ramybė, džiaugsmas ir... meilė. Meilė plačiąją prasme – meilė gyvenimui, darbui, meilė artimiesiems. Turiu tris dukreles, jos – mano tikrasis juvelyrinis darbas… Taigi galite įsivaizduoti, koks džiaugsmas manęs laukia kiekvieną kartą grįžus į namus. Mane pasitinka net keturios mylinčios moterys! Tai leidžia mėgautis gyvenimo pilnatve ir pastebėti kitus gyvenimo džiaugsmus.
Pasaulis, jaunystės kultas, grožis, šypsenos, ašaros, grožis, vingiuotas keliukas į kliniką, pušų viršūnės, raukšlelės akių kampučiuose, skalpelis, operacija, paguoda, psichologija, ramybė, skatinimas, buriavimas, kelionės, jaukūs namai, trys dukrelės... – toks galėtų būti trumpametražis filmas apie 35-erių Darių. Tik visko, deja, sutalpinti neįmanoma. O ir nereikia. Argi aprėpsi vienu sakiniu, kad ir pačiu ilgiausiu, visa tai, kuo gali žavėti įdomus žmogus? Tačiau užteks įsiminti esmę – šis vyras tarnauja grožiui. Dažniausiai – moters grožiui. O svarbiausia – tai jam suteikia gyvenimo džiaugsmą, kuris tarsi galingos vandenyno bangos gaiviais purslais aptaško ir tuos, kurie plaukia paskui jį į atgautos sielos ramybės salą, patikėję jam grąžinti savo brangiausią turtą – jaunystę.
www.vitkusclinic.com
