Ketvirtą kartą rengiamos konkursinės tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ programos „Nauja Europa - nauji vardai“ kūrėjai savo filmuose analizuoja šiuolaikinio žmogaus identiteto, laisvės, apsisprendimo, gėrio ir blogio temas. Antradienį „Kino pavasario“ svečiai režisieriai ir aktoriai pristatė konkursinės programos filmus.
Serbų režisierė Maja Miloš savo filmą „Klipas“ sukūrė inspiruota video klipų, patalpintų svetainėje Youtube. Apie jaunimą, atvirai prieš video kameras demonstruojančių intymias ir net pornografines scenas, filmą kūrusi jauna režisierė sako galvojusi apie Serbijos jaunimą ir jo problemas. Tačiau filmas ir jame analizuojami klausimai tinka viso pasaulio jaunimui, taigi šokiruojanti kino juosta yra universali.
Filmo autorė siekė parodyti, kad atvirai dar mažai pažįstamą seksualumą demonstruojantys paaugliai iš tiesų slepia savo nepilnavertiškumą, nežinojimą, kas jie tokie, neturėjimą prasmingo gyvenimą ir svarbiausia - tikrąjį intymumą.
Bulgarų filme „Ave“ pagrindinį vaidmenį sukūrusi Anjela Nedyaalkova (Andžela Nedialkova) sako, kad jos personažas - pasimetusi ir meluojanti mergina parodo jauno žmogaus silpnumą. Anot jos, filme norėta parodyti, kad melas tėra savigyna, o ne piktybiškumas.
Jauna, neseniai pilnametystės sulaukusi aktorė įsitikinusi, kad panašiai jaučiai dauguma paauglių. „Jie gyvena iliuzijose - linksminasi, vaidina, kad turi daug ir įdomios veiklos, gerai atrodo ir panašiai, tačiau iš tiesų, viduje jie jaučiasi nepilnaverčiais, nežino, kas jie ir, ką jiems daryti, veikti, kaip įprasminti savo gyvenimą“, - sako jaunoji aktorė. Iš filmo „Ave“ buvo iškirpta viena itin intymi ir šokiruojanti scena.
„Iškirpome sceną, kurioje mano personažė yra išprievartaujama. Tai labai graži ir daug darbo pareikalavusi scena, tačiau ji neatitiko filmo minties - atrodo, kad toji mergina taip buvo nubausta už melą. Tačiau filme kaip tik buvo norima parodyti, kad jos melas tėra savigyna, kad tai nėra blogas melas“, - sakė Anjela.
Vengrų režisierius Endre Hulesas (Endrė Hulesas) filme „Šok iki nukritimo“ pasakoja apie po 20 metų susitikusius brolius, kurių vienas buvo emigravęs į Kanadą, o kitas pasilikęs Vengrijoje. Režisierius sako norėjęs išanalizuoti, kaip tiek emigrantai, tiek pasilikusieji turi priimti kompromisus ir prisitaikyti prie skirtingos realybės. Anot jo, filmą skirtingai mato Vengrijoje gyvenantys žmonės ir vengrai, gyvenantys užsienyje.
„Kiekvieni situaciją mato savu kampu, palaiko tuos, kurių kelią yra pasirinkę. Visi pateisina savo nuodėmes, supranta savo pasirinktus kompromisus“, - sako vengrų režisierius, kuris ir pats gyvena JAV. Jis prisipažino, kad Vengrijoje jaučiasi kaip svečias, užsienietis.
„Tiek išvykusieji, tiek pasilikusieji susitaiko su padėtimi, prisitaiko - visi parduoda sielą skirtingam velniui, bet ją vis tiek parduoda“, - sako E. Hulesas. Režisierius mano, kad du filmo personažai yra ne skirtingi žmonės, bet dvi vieno žmogaus pusės.
Lenkų filmo „Drąsa“ režisierius Gregas Zglinskis savo filme klausia, kas žmones padaro žmonėmis. Filme du broliai tampa incidento traukinyje liudininkais - vienas jų puolą ginti užpultą merginą ir yra sumušamas. Kitas brolis lieka sveikas, nes į konfliktą nesivelia. Filmo drama prasideda tada, kai pasyvusis brolis grįžta namo ir ima meluoti, kad ir jis gynė merginą. Vėliau, pamažu aiškėjant tiesai, keičiasi jo ir žmonos seniai mirę jausmai, santykiai, prasideda dialogas, gėrio ir blogio paieškos. Režisierius prisipažįsta, kad ir pats nežino, kaip pasielgtų tokioje situacijoje.
Konkursinėje programoje taip pat dalyvauja bulgarų ir švedų „Sala“, slovakų „Stebimas pasaulis“ ir serbų „Svajonė apie Montevidėjų“, rumunų ir vengrų filmas „Geri ketinimai“, estų „Idiotas“, slovėnų „Išvyka“, rumunų ir švedų „Lovelasas“, bulgarų ir švedų „Sala“, slovakų „Stebimas pasaulis“ ir serbų „Svajonė apie Montevidėjų“.
Nugalėtojas paaiškės ketvirtadienį, festivalio uždarymo metu.
