Ekonomikos dėsnius žmonės visuomet laikė savo intelekto vaisiumi ir stebėjosi, kuo čia dėta gamta.
“Dar niekam niekada neteko regėti, kad šuo sąmoningai dalintųsi kaulu su kitu šunimi", - prieš 230 metų parašė Adamas Smitas. Padėtis, kai medžioklėje dalyvauja visa gauja, o grobis atitenka tik pačiam stipriausiam, būdinga daugeliui gyvūnų rūšių. Ten vadui atitenka viskas.
Protingas altruizmas
Pirmą kartą garsaus politikos ekonomisto žodžiais suabejota prieš kelerius metus. Tuomet mokslininkai įrodė, kad ir gyvūnams būdingi ne vien gyvuliški instinktai. Jų pasaulyje taip pat egzistuoja “protingas altruizmas", padedantis išgyventi gaujoje.
Emorio universiteto (JAV) mokslininkai, Amazonės džiunglėse stebėdami beždžionėles kapucinus, pamatė visiškai kitokį elgesį. Jie nepatikėjo savo akimis, kai išvydo, kad beždžionėlė, kuri pirmoji pastvėrė grobį, noriai dalijasi juo su kitais medžioklės dalyviais. Pasirodo, tarp žmonių įsišaknijęs principas „tu man, aš tau“ yra naudojamas ir tarp beždžionių.
O visai neseniai viename garsiausių JAV Jeilio universitete mokslininkai galutinai patvirtino, kad ekonomika gyvūnams - lygiai tokia pati natūrali disciplina kaip ir fizika arba biologija.
Gilieji biologiniai mechanizmai
Prieš pradedant apie tai pasakoti, reikėtų priminti, kad 2002 metais du amerikiečių mokslininkai Vernonas Smitas ir Danielis Kanemanas gavo Nobelio premiją už ekonomiką. Jiems pavyko įrodyti, kad finansinių rinkų dalyviai yra nepajėgūs racionaliai numatyti nei galimo pelno ar nuostolio, nei jų tikimybės. Be to, jie parodė, kad žmogaus pasitenkinimo laipsnis uždirbus, tarkim, 100 JAV dolerių, yra gerokai mažesnis už nusivylimo laipsnį praradus šią sumą. Todėl žmonės yra linkę rizikuoti, kad išvengtų nuostolių, tačiau daug mažiau rizikuoja, kad gautų naudos.
Pasirodo, lygiai pagal tokius pačius dėsnius elgėsi ir beždžionės kapucinai per Jeilio universiteto mokslininko Keito Čeno eksperimentus. Per ilgalaikių bandymų serijas vienas laborantas parodydavo beždžionėms vieną vaisių, o antrasis - du. Pirmasis visuomet atiduodavo skanėstą priėjusiam kapucinui. Antrasis dažniausiai atiduodavo vieną vaisių, bet kartais galėdavo apdovanoti ir dviem, ir tik labai retais atvejais iš viso nieko neduodavo. Buvo daug šansų gauti dvigubai ir išimtiniai atvejai negauti nieko. Koks rezultatas? Pirmojo eksperimentuotojo sėkmė buvo stulbinanti - prie jo beždžionės prieidavo 90 proc. atvejų. Primatų logika suprantama ir žmogui: geriau aš gausiu tai, kas man priklauso garantuotai, negu pasitikėsiu sėkme.
„Mes įrodėme, kad ekonomistų aprašytas iracionalus pirkėjų elgesys nėra susijęs su kultūra, o remiasi giliaisiais biologiniais mechanizmais“, - sakė K.Čenas.
Kapucinai atsiskaito „grynaisiais“
Klasikinė ekonomikos teorija teigia, kad pagrindinis žmogaus veiklos motyvas yra maksimalios materialinės naudos siekis. Beždžionės nežino ekonomikos teorijų, tačiau žodžių „nauda“, „sėkmė“ prasmę suvokia puikiai.
Profesorius K.Čenas ir jo kolegos neapsiribojo bandymais su maistu. Jie padarė beždžiones verslininkėmis ir įteikė joms pinigų - sidabrinių diskelių su skylute per vidurį. Po kelių savaičių kapucinai suvokė, kad už šias „monetas“ galima nusipirkti maisto. „Mes paprasčiausiai išdalijome šias monetas ir išmokėme jas panaudoti maistui įsigyti, - pasakojo mokslininkas „Newsweek" žurnalui. - Tiesa, prieš tai išsiaiškinome, kas ką mėgsta, kad kiekvienai iš penkių beždžionių nustatytume prioritetų skalę.“
Per eksperimentą iš pradžių viskas kainavo vienodai: ir rūgštus obuolys, ir saldi vynuogių kekė. Už juos mokslininkai prašė vienodo monetų kiekio. Be jokios abejonės, obuoliai neturėjo jokios paklausos, o vynuogių atsargos greitai tirpo. Vaizdelis iš esmės pasikeitė, kai obuolių kaina buvo sumažinta perpus.
„Beždžionės labai ilgai buvo sutrikusios, - pastebėjimais dalijosi K.Čenas. - Tačiau viskas baigėsi tuo, kad jos nusprendė beveik visas savo monetas skirti... rūgštiesiems obuoliams ir tik labai retais atvejais leisdavo sau pasmaližiauti vynuogėmis.“ Ir kaip čia neprisiminsi kai kurių žmonių elgesio parduotuvėse, kai prasideda išpardavimas.
Žmogiški poelgiai
Maža to, vėliau bandomosios beždžionės ėmė elgtis dar „žmogiškiau“: jos ėmė kaupti monetas atsargai ir slėpti jas nuo pašalinių akių, paskui netgi vogti jas viena iš kitos. Ir labai jautriai reaguodavo į kainų pokyčius.
Labai gaila, bet mokslininkas žurnalui atsisakė komentuoti kitus savo eksperimentus. Ir, kaip vėliau paaiškėjo, tam buvo gana „svarių“ priežasčių. Stefanas Dabneris ir Stivenas Levitas, parašę knygą “Keistoji ekonomika", prisiminė K.Čeno eksperimentus ir papasakojo, kuo jie baigėsi. Pasirodo, beždžionės dažnai neišleisdavo visų savo monetų vaisiams ir dalį jų parsinešdavo atgal į narvą ir kaupdavo. Bėgant laikui monetų kaupėsi vis daugiau, o jų dėti nebuvo kur, nes parsinešti “namo" obuolių ir vynuogių buvo griežtai draudžiama.
Didžiulei mokslininkų nuostabai, kai vienas iš patinėlių, užsigeidęs meilės, buvo pavarytas, jis pasiūlė savo “damai" brangiausia, ką turėjo, - “pinigus". Patelė sutiko pasimylėti, o už gautas monetas nusipirko vaisių! Viskas baigėsi tuo, kad beždžionės netgi ėmė taupyti maistui, mieliau sukauptas monetas išleisdamos seksui. Beje, savo partnerių palankumą pirko ne vien patinai, bet ir patelės.
Štai tokia ta beždžioniška ekonomika...
Kupiūras atskiria ne tik žmogus
2007 metais mokslininkė Elzė Adesi iš Italijos kognityvinių problemų instituto išmokė beždžiones atskirti pinigų nominalus ir pasirinkti iš žetonų tą, už kurį galima nusipirkti daugiau maisto. O dar po metų E.Adesi ir jos kolegų kolektyvas paskelbė mokslinį darbą apie tai, kaip jie išmokė kapucinus atlikti “finansines operacijas". Populiariai kalbant buvo tiriama, ar jie sugeba suvokti, kad jeigu A yra daugiau už B, o B yra daugiau už C, tai ir A yra daugiau už C.
Beždžionėlės labai greitai suvokė, ko iš jų reikalaujama, ir paaiškėjo, kad iš dalies jos sugeba atskirti šią loginę seką. Jos pasirinkdavo “brangesnius" žetonus net ir tais atvejais, kai jų reali vertė būdavo mažesnė, t.y. rinkdavosi vieną 1000 vertės žetoną vietoj dvidešimties po 100.
Parengė Virgaudas Gudas.
