„Mačiau, kad pritarta, džiaugiuosi, vertinu žmonių, kurie stengiasi, darbą. Šitas kompromisas yra piktinantis. Dalį LGBT žmonių jis piktina, tai nėra kompromisas, nėra lygiavertis. Tai – ne partnerystės įstatymas.
Argumentai yra labai aiškūs, tokiam įstatymui, kurio mes norėjome, nebūtų pritarta. Kiekvienas žmogus turi laisvą valią, ką jis su tokiu atsakymu toliau daro. Daliai žmonių toks įstatymas atliepia jų poreikius, bet daliai tai yra žmonių santykių prilyginimas kažkokiai būsenai.
Dingsta bet koks orumas ir yra labai keista, kad LGBT žmonės Seime palaiko jį. Aš nepalaikyčiau tokio įstatymo. Žmonės turi būti pripažįstami lygiateisiais piliečiais, čia yra labai toli nuo to. Labai gaila ir liūdna dėl to“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo A. Sakalauskaitė.
Visuomenės nuomone manipuliuojama
Diskutuojant apie LGBT bendruomenės lygiateisiškumą Lietuvoje, nuolat pasigirsta argumentų, esą šalies visuomenė tam yra dar nepasiruošusi. Ausma įsitikinusi – realybė yra kitokia:
„Visuomenės pasiruošimo argumentu yra manipuliuojama. Ji yra pasiruošusi. Kitą savaitę bus daugybė „Baltic Pride“ renginių, pirmose eitynėse 300 dalyvių saugojo 800 policininkų, tada ta proporcija atspindėjo visuomenės pasiruošimą. Dabar jau taip nėra.
Galų gale, tai – ne argumentas. Demokratija yra grįsta tuo, kad dauguma turi pasirūpinti mažumos teisėmis. Mes kalbame, kad Lietuva jau pasiruošusi žmonėms leisti vardus rašyti tomis raidėmis, kokiomis jie turi būti rašomi. Manau, kad ji pasiruošusi ir Partnerystei.“
Primename, jog A. Sakalauskaitė dalyvavo ir Renatos Šakalytės laidoje „Pasikalbėkim“, kur papasakojo savo, kaip tikinčios ir aktyviai Bažnyčios gyvenime dalyvaujančios LGBT bendruomenės narės istoriją.
„Visi konfliktai kyla iš nesaugumo ir baimės jausmo, kai galvojame, kad kažkas yra grėsmė. Man gaila, kad dalis tikinčiųjų LGBT bendruomenės narius mato kaip pavojų. Dažnai girdime argumentus, kad tai – pasikėsinimas į šeimą ir man norisi tą grąžinti prie realybės.
Tos priešpriešos nėra, mes ją kuriame patys ir labai dėl to gaila. Bažnyčia – ne pastatas, o bendruomenė ir yra daugybė tikinčių LGBT žmonių. Gaila, kad priešiška pusė nemato savo brolių ir seserų“, – sakė A. Sakalauskaitė.
Kunigo elgesys pašiurpino
Kalbėdama apie Bažnyčios priešiškumą LGBT bendruomenei, muzikos mokytoja šypteli – tai ne kas kita, o atskirų kunigų priešiškumas ir pasirinkimas skleisti neapykantą.
„Man atrodo, kad tai – elementarūs, tūkstančius metų vykstantys galios žaidimai. Jie neišvengiami tose didelėse struktūrose, kuriose yra hierarchija. Mes matome tai ir Lietuvoje, popiežius yra išreiškęs savo poziciją ir dalis kunigų seka tuo keliu, o kita dalis visada oponuoja.
Viskas, ką mes gavome, kas mes esame, kokie mes esame – kiekviena mūsų tapatybės dalis – tai Dievo dovana mums, nesvarbu, ką sako tam tikri kunigai. Labai gaila, kad tenka girdėti atmetimą, atstūmimą šiomis dienomis.
Kai aš kalbu šiomis aktualiomis temomis, pasisakau, kas esu, sulaukiu žinučių iš visai nepažįstamų žmonių. Gavau šią savaitę vieną sukrečiančią žinią. Man parašė mergina, kuri neseniai laidojo savo mamą. Per laidotuves nuėjo išpažinties ir pasakė, kad yra homoseksuali. Kunigas ją išvijo nuo klausyklos.
Man skaudu tai girdėti ir norisi pasakyti, kad mes negalime pagal žmogų spręsti apie vieną Bažnyčią. Lygiai taip pat negalime spręsti apie visą LGBT bendruomenę iš vieno žmogaus“, – skaudžią istoriją prisimena moteris.
Velnią pažino kunigo elgesyje
Ar įmanoma suderinti tikėjimą ir priklausymą LGBT bendruomenei? „Yra svarbu rinktis savo sielovadininką, kaip renkamės gydytoją, kaip renkamės batus parduotuvėje.
Mano rekomendacija – neiti atsitiktinai. Tam, kad apsaugotumėte savo sielą, emocinį gyvenimą, savivertę, yra svarbu rinktis. Yra daug nuostabių kunigų, daug nuostabių vienuolių, iš kurių niekada nieko panašaus neišgirstum.
Man svarbu eiti į bažnyčią, ta bendra malda. Apie tai kalba ir Šventasis Raštas – „kur susirenka daugiau negu vienas, ten esu ir aš“. Man yra svarbu dalyvauti mišiose, patirti visus gilius dalykus, kurie nutinka mišiose – pradedant ramybės linkėjimu, atgaila ir kitais dalykais.
Dvidešimt metų dirbau įvairiose bažnyčiose. Gediminas Bulevičius buvo vienas tų kunigų, kuris pakvietė mane dirbti. Subūriau ten savo chorą, bet tą kunigą iškėlė ir man teko išeiti iš bažnyčios – mus išprašė.
Aš tada supratau, kad Dievą gali pažinti per žmogų, lygiai kaip ir velnią. Ką teko patirti porą metų iš vieno kunigo, tikrai galiu pavadinti velnio buvimu“, – pasakojo pašnekovė.
Pasak Ausmos, akivaizdus kunigo priešiškumas jai pasireiškė net keliais būdais:
„Man tą patvirtino kelių dalykas supratimas. Žmogus buvo veidmainis, dangstėsi gerais ketinimais, bet nieko bendro su meile žmonėmis jis neturėjo. Viskas buvo grįsta neapykanta, griaunant Bažnyčią. Kur yra atstūmimas ir išvarymas – meilės nėra.
Mūsų choro nešlakstydavo, mažais žingsneliais kasdien kenkdavo. Tai matėsi mažais dalykais, sakydavo, kad per gražiai giedame, kad jiems koncertų nereikia, kodėl čia vaikai ateina su gyvūnais – pamatė, kad šunį choristė atsivedė.
Mano choras nėra privestinis dalykas, žmonės patys renkasi ar eiti, ar ne. Jei žmonės galvoja, kad aš galiu pakenkti, žmonės tiesiog neina. Jei galvoji, kad homoseksualūs žmonės yra didysis blogis, nebūtina su jais vakarieniauti, draugauti ir eiti į gimtadienius.
Kai mano choristai nuvažiavo pas vyskupą kalbėtis, kodėl su mumis taip elgiasi, jiems pasakė – apženykite Ausmą ir jūsų problemos baigsis. Paliko didžiulį pasišlykštėjimą visiems, net tiems, kurie nėra homoseksualūs“, – prisiminė Ausma.
Bijojo pripažinti, kad yra katalikė
Visgi, priešiškumą moteris jautė ne tik iš Bažnyčios pusės – kurį laiką jai buvo sunku pripažinti, kad yra katalikė: „Tai buvo labai seniai.
Dabar mane supantis ratas supranta, kad mes esame visi su savo kontekstais ir juose neturime pyktis, bet prieš daug metų aš buvau aktyvistė, įsitraukusi į LGBT žmonių aktyvizmą. Penkerius metus savanoriavau LGL, organizavau renginius.
Tada patyriau, kad LGBT bendruomenei pasakyti, jog esu katalikė, buvo nemažas iššūkis. Jautėsi susipriešinimas ir jis buvo natūralus – tokie kunigų pasisakymai formuoja priešpriešą.
Dievas yra meilė. Tą sako ir popiežius Pranciškus ir tai atsispindi Raštuose. Juodu ant balto ten parašyta ir kad negalima dėvėti rūbų, kurie susiūti iš skirtingų medžiagų, neištikimus žmones reikia užmėtyti akmenimis, daug ten visko parašyta. Bet raštingi žmonės supranta, kad Biblija yra apipinta perkeltinėmis prasmėmis“, – įsitikinusi Ausma Sakalauskaitė.
Visą interviu su A. Sakalauskaite žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
„Pasikalbėkim“ – tai tv3.lt rubrika, kurioje žinomi ir įdomūs Lietuvos žmonės dalinasi savo kasdienybės akimirkomis. Dėl ko jie liūdi, džiaugiasi, ką naujo atranda ir kuo gyvena.
