Ar galėtumėte ranką ant širdies padėjusi pasakyti, kad niekada nesiklausėte ir neperpasakojote gandų? Tik neapgaudinėkite savęs, atsakykite sąžiningai – juk niekas neišgirs. Išties, vargu ar atsirastų geresnis būdas dar kartą sau įrodyti, kokia gera ir nuostabi esate, jei nepalygintumėte savęs su kitomis aplinkos moterimis ir... nežvilgtelėtumėte į jų gyvenimo užkulisius. Taigi, kaip gimsta gandai ir... kodėl su pasimėgavimu jų klausomės?
Nėra dūmų be ugnies. Taip dažnai sakoma, kai gandu ne visai tikima, bet, rodos, akivaizdu, kad jis nėra laužtas iš piršto. Taip, šis liaudies išminties perlas vis dar yra teisingas. Tik sumanieji viešųjų ryšių specialistai jau seniai perprato principą: dūmų uždangą galima paleisti ir tyčiomis sukūrus reikiamą ugnelę. Ir jei apie kažką kuriami gandai – tai neretai reiškia, kad tas „kažkas“ yra įdomus, populiarus, jo ar jos gyvenimas vertas visuotinio susidomėjimo. Gandai gali būti ir iškraipyta tikra informacija, ir akivaizdus melas, ir pusiau tiesa. Tačiau visi gandai apkalbamą žmogų priverčia pasijusti nepatogiai.
Kur sklinda gandai? Kad gandas pasklistų, reikalinga tuo gandu susidomėjusi auditorija. Pavyzdžiui, jūsų tikrai nesudomins gandas apie kokį nors narkotikus vartojantį mažo Argentinos miestelio roko dievuką. Tačiau būtinai suklustumėte, jei kas nors imtų tvirtinti tai darant kurią nors jūsų šalies pramogų pasaulio žvaigždę. Taigi svarbiausia – apkalbamą žmogų turite pažinoti (tegul ir iš ekrano) jūs ir dar šiokia tokia grupė žmonių. Kuo grupė didesnė – tuo daugiau dėmesio susilauks vienoks ar kitoks gandas.
Tik nekalta pramoga? Iš statistikos matyti, kad bemaž 50 procentų porų išsiskiria... dėl gandų. Kartais gandai paskatina atsiriboti nuo visuomenės, draugų, sudėtingiausiais atvejais gali tapti net savižudybės priežastimi: kažkas piktai pajuokavo, kažkas pakartojo – ir žmogaus gyvenimas įgydamas pagreitį ritasi pakalnėn.
Gandai – nauda? Tiesa, kartais gandai gali praversti, pavyzdžiui, norint sudominti kolegas, pagerinti įvaizdį. Tai puikiai žino viešųjų ryšių specialistai, kurie padeda garsiems žmonėms pasinaudoti gandais – padidinti populiarumą, pasikelti reitingus, palenkti publiką savo naudai ir pan.
Žinoti norisi. Vis dėlto dažniausiai gandais perduodama informacija – iškreipta. Gandų skleidėjai kartais net vartoja tokius žodžius, kaip „atrodo“, „gali būti“, „nežinau, ar gerai nugirdau“, ir tiesiog pasidalija tuo, ką yra girdėję. O geriausia terpė gandams atsirasti – informacijos stygius. Pavyzdžiui, jei tarp jūsų kolegų yra koks nors itin uždaras žmogus, po devyniais užraktais saugantis asmeninį gyvenimą ir veiklą ne darbe, kam nors sukuždėjus, kad matė jį įeinantį į kazino, netruks pasklisti istorija, koks azartiškas lošėjas jis yra. O štai apie namisėdą, kuris kiekvieną rytą darbe aptarinėja vakar matytas televizijos laidas, tokį gandą paskleisti būtų sunku – juk ir taip visiems aišku, kad jis negali vienu metu ir pokerio lošti, ir „Savaitės komentarų“ žiūrėti. Todėl pirmas patarimas norintiems išvengti gandų apie save – venkite per didelio uždarumo ir kartkartėmis papasakokite jus supantiems žmonėms šiek tiek apie save.
Jei tapote apkalbų auka
Gandų skleidėjai nepaiso nei statusų, nei asmeninių nuopelnų. Jie gali išties pakenkti. Tačiau, pasak specialistų, svarbiausia, kaip į gandus reaguos pats apkalbamas žmogus.
* Į gandus apie save galite reaguoti keliais būdais. Vienas jų – tyla. Pasirinkus šią taktiką jums nereikės nieko daryti. Tiesa, paprastai tylos taktikai prireikia daugiausia nervų. Nerodyti savo emocijų, kai iš tiesų jos kunkuliuoja, nekeršyti gandų skleidėjams ir neįrodinėti, kad visa, kas apie jus kalbama – netiesa, išties labai sunku. Tačiau toks metodas itin efektyviai užčiaupia smalsuolių burnas – publika tikisi vaizdų ir veiksmo, o jų – nėra. Gandas netrukus tampa neįdomus, galiausiai ir visai pamirštamas. Tiesa, toks būdas tinka tik reakcijai į gandus, kurie savaime negali jums niekaip pakenkti, nebent sugadinti nuotaiką.
* Nepanikuokite – taip tik pablogintumėte situaciją. Nepamirškite, kad gandų skleidėjai siekia jumis manipuliuoti. Jei reaguosite pernelyg emocingai, jiems pavyks pasiekti tikslą.
* Jei žinote, kad aplinkiniams narstant jūsų kaulelius rami neišliksite, ypač jei nestokojate humoro jausmo – atsikirskite. Pavyzdžiui, pati pradėkite kalbą su kolegomis apie nesąmonę, kurią šiandien išgirdote apie save. Pasakodama dar labiau sutirštinkite spalvas – visi greitai įsitikins, kad gandas buvo tikrai absurdiškas. O jei išsiaiškinote, kas tuos gandus paskleidė – įsiminkite tą žmogų. Kitą kartą galėsite išnaudoti savo tikslams – per jį nutekinti sau naudingą informaciją.
* Pasikalbėkite su žmogumi, kuris tuos gandus paskleidė. Ramiai, o dar geriau – linksmai. Pasirūpinkite, kad šalia būtų liudininkų. Svarbiausia – nesiteisinkite, verčiau užduokite kaip galima daugiau klausimų: „Man labai įdomu, papasakokite daugiau, ką būtent turėjote omenyje.“ Toks pokalbis įtikins pašnekovą, kad jo pikti kėslai neišdegė ir jūs nesileisite manipuliuojama.
* Išsiaiškinkite, kodėl apie jus buvo paskleisti gandai. Jei nesužinosite priežasčių – gali būti, kad gandai ir vėl plūstelės.
Keletas gandų tipų
Netyčiniai gandai. Prisimenate, kaip vaikystėje žaisdavote „sugedusį telefoną“? Visi susėsdavo greta ir vienas kitam į ausį kuždėdavo tai, ką jam pačiam pasakė kaimynas. Frazė, nuėjusi nuo pirmojo iki paskutiniojo žaidėjo, dažniausiai pasikeisdavo iš esmės. Lygiai taip pat sklinda ir gandai: vienas neaiškiai pasakė, kitas neaiškiai nugirdo, trečias pridėjo detalių nuo savęs. Net jei tas pats gandas apsuka ratą ir sugrįžta prie pirminio šaltinio, būna neatpažįstamai pasikeitęs. Kas dėl to kaltas? Veikiausiai – niekas. Nes nė vienas grandinės dalyvis neturėjo jokių blogų ketinimų.
Pikti gandai. Juos dažniausiai sukelia pyktis ir kerštas. Supykęs žmogus, išsakęs viską, ką žino ir galvoja, gali sukelti daug nesklandumų – ypač jei turėjo tokios informacijos, kurią apkalbamas asmuo norėtų nuslėpti. Tokie gandai neretai tampa itin didelių tarpusavio nesutarimų priežastimi.
Gandai intrigos. Paprastai tai kruopščiai apgalvota informacija, paskleista siekiant atitinkamo tikslo. Gando autorius atidžiai seka, kaip plinta jo paleista žinia ir koks jos poveikis. Dažniausiai tai – tarnybiniai arba meilės fronto gandai. Kaip kitaip įveikti konkurentą, jei trūksta jėgų ar noro kovoti atvirai?
Kodėl apkalbinėjame?
Žmonėms būdinga domėtis vieniems kitais, su artimaisiais ir draugais dalytis džiaugsmais bei rūpesčiais. Ne paslaptis, kad bendravimą padeda stiprinti ir gandai. Pasikeisdami nuogirdomis ir apkalbomis žmonės psichologiškai suartėja. Patiems apkalbinėtojams gandai padeda įgyti populiarumo, pašnekovui padaryti įspūdį.
Beje, pasak psichologų, gandus dažniausiai skleidžia savimi nepasitikintys žmonės, kuriems nuolat reikia ne tik aplinkinių patvirtinimo, kokie geri ir teigiami jie yra, bet ir sukurti savotišką kontrastą – parodyti, kokie kiti aplink juos esantys žmonės kupini ydų.
Parengė Laura Mureikaitė
