Malonumas pirkti ir beprotiškasis ponas Selfridžas
Ilgus metus dirbęs parduotuvėje, 1906-aisiais amerikietis Garis Selfridžas atvyksta į Londoną, kuriame pastebi, kad naujausios prekybos tendencijos ir idėjos, tapusios įprastomis JAV, Didžiojoje Britanijoje vis dar laikomos netikėta naujove, o modernių prekybos centrų čia tiesiog nėra. Po trejų metų Londone duris atvėrė vyro vardu pavadinta ir iki šiol veikianti universalinė parduotuvė „Selfridges“. Pono G. Selfridžo rankose gimė viskas, ką šiandien siejame su apsipirkinėjimu – būtent jis šį procesą pavertė pramoga ir gyvenimo būdu, sukūrė šiuolaikinių prekybos centrų koncepciją, įvedė „Kalėdinių nuolaidų“ ir „klientas visuomet teisus“ sąvokas, prekes išdėliojo lentynose ir leido jas liesti, parduotuvėse ėmė pardavinėti įvairių dydžių moteriškus drabužius ir vieną po kito rengė reklaminius pristatymus bei fotosesijas, kuriose dalyvavo to meto garsenybės.
Tokia spalvinga asmenybė negalėjo praslysti pro kino kūrėjų akis – 2013-aisiais pasirodė ir penkis sezonus rodytas serialas „Ponas Selfridžas“ (angl. „Mr. Selfridge“), pasakojantis apie vieno garsiausių pasaulio prekybos centrų istoriją bei jo įkūrėjo gyvenimo kelią. Mados gerbėjams, istorijos entuziastams ir smalsuoliams didžiausioje vaizdo transliacijų internetu platformoje viaplay.lt rodomas serialas turėtų tapti tikru pasigėrėjimu akims. Čia išvysite ne tik to meto vitrinas ir jas nuklojusias prekes, personalo apmokymus, tačiau ir įspūdingus veikėjų kostiumus, šukuosenas ir aktorių ansamblį, besisukantį muzikos, kurios norisi klausytis vėl ir vėl, fone.
Seriale, kuriame skamba nemažai rinkodaros dėsniais tapusių idėjų ir pastebėjimų, ponas Selfridžas vieną po kitos generuoja Londono visuomenę šokiruojančias idėjas, keičiančias prekybos ir žmonių apsipirkimo įpročius – dauguma jų šiandien laikomi kasdienybe. Siekdamas atsikratyti iš gatvės sklindančio arklių mėšlo kvapo, kvepalų skyrių vyras įkurdino ties įėjimu į prekybos centrą. Skyrių papildė moteriškais kremais, dekoratyvine kosmetika ir plaukų priežiūros priemonėmis bei aksesuarais, padėdamas pamatus šiandien gyvuojančioms kosmetikos parduotuvėms. Anuomet bepročiu laikytas vyras, kurio galvoje gimė aibė revoliucijas prekybos pramonėje sukėlusių idėjų, šiandien vadinamas prekybos centrų krikštatėviu, rinkodaros pusbroliu ir mados dėde!
Pasaulis pagal Steve Jobs taisykles
Aprangai dėmesio neskiriantis, apvaliais akiniais nosį pabalnojęs informacinių technologijų genijus Steve Jobs perrašė kompiuterių ir mobiliųjų telefonų pramonės istoriją. Vyras sukūrė „Apple“ gaminių liniją, išsiskiriančią aukšta kokybe, minimalistiniu dizainu ir įspūdingais pristatymais, kurie, anuomet laikyti laiko švaistymu ir S.Jobso kvailystėmis. Šiandien, kompanijos „Apple“ dėka, šie įrenginiai laikomi informacinių technologijų industrijos būtinybe.
Dirbdamas po daugiau nei 90 valandų per savaitę, vyras pasaulį vertė žaisti pagal jo paties sukurtas taisykles, o iPhone, iPad, iMac ir iWatch vardai tapo geidžiamiausiomis rinkos prekėmis, akimirksniu graibstomomis iš parduotuvių lentynų. Skyręs dėmesį dizainui, nematomose prekių dalyse esančioms detalėms ir funkcionalumui, nuo karjeros pradžių S. Jobs buvo laikomas keistuoliu, kurio sprendimus neretai lydėdavo skeptiška kolegų ir konkurentų nuotaika. Dabar vyras vadinamas novatoriumi, sukūrusiu rinką, kurioje veikia „Apple“. Šiandien tai – ne tik stambiausia pasaulio informacinių technologijų įmonė, tačiau ir vienas lengviausiai atpažįstamų prekių ženklų, diktuojančių mobiliųjų telefonų ir asmeninių kompiuterių rinkos taisykles.
Sužinojęs apie S. Jobso mirtį, JAV prezidentas Barackas Obama tikino, kad „negali būti geresnio Steve sėkmės įrodymo kaip tai, jog didelė dalis žmonių apie jo mirtį sužinojo naudodamasi jo sukurtais prietaisais. Steve mėgo sakyti, jog gyvena taip, tarsi kiekviena diena būtų paskutinė. To dėka jis pakeitė mūsų gyvenimus, verslą ir pasiekė rečiausią žmonijos istorijos tašką – jis pakeitė mūsų požiūrį į pasaulį“.
Dar būdamas gyvu vyras sulaukė apie jį kuriamų filmų, tačiau garsiausi jo biografiją nušviečiantys kūriniai – „Džobsas“ (angl. „Jobs“, 2013), kuriame jį įkūnija aktorius Ashton Kutcher ir dviem Oskarams nominuota režisieriaus Danny Boyle juosta „Steve Jobs“ (angl. „Steve Jobs“, 2015), kur „Apple“ įkūrėją vaidina aktorius Michael Fassbender. Abu filmai giriami už visapusišką ir įvairialypį S. Jobs asmenybės atvaizdavimą, o kino pramonėje laukiama dar bent keleto filmų apie garsųjį genijų – juk legendos nemiršta.
Iš bendrabučio kambario – į „Forbes“ milijardierių sąrašą
Talentingas programuotojas, verslininkas, socialinio tinklo „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas studijų laikais negalėjo nė įsivaizduoti vieną dieną tapsiantis populiariausiu pasaulio socialinių tinklų žmogumi. Bendrabučio kambaryje gimusi idėja sukurti socialinį tinklą, kuriame galima būtų ne tik virtualiai bendrauti, tačiau ir keistis nuotraukomis, rašyti komentarus ir peržvelgti asmeninę informaciją, iš Harvardo universiteto studentams skirtos svetainės virto 2,2 milijardo vartotojų visame pasaulyje skaičiuojančiu tinklu, kuris kasmet auga. Vargu ar Harvardo studentai, registruodamiesi į tuomet dar „The Facebook“ vadintą svetainę galėjo numatyti esantys pasaulinės socialinių tinklų revoliucijos dalimi.
2004-aisiais trys M. Zuckerbergo bendramoksliai apkaltino jį vagyste. Anot jų, pažadėjęs jaunuoliams sukurti svetainę Harvard Connection, M. Zuckerbergas galiausiai pasisavino jų idėją ir programinius kodus, kuriuos panaudojo kurdamas Facebook. Tai – ne vienintelis socialinį tinklą lydėjęs skandalas. Nepaisant to, nei vienas jų nepakenkė M. Zuckerbergo reputacijai – vyras tituluojamas jauniausiu visų laikų milijardieriumi ir patenka į turtingiausių pasaulio žmonių 100-tuką. Kaip ir Steve Jobs, M. Zuckerbergas savo turtų nesureikšmina – lieka ištikimu medvilniniams marškinėliams, sportbačiams ir džinsams, važinėja ne pirmos jaunystės automobiliu ir dosniai aukoja labdaros organizacijoms.
Įspūdinga M. Zuckerbergo gyvenimo istorija neilgai trukus sudomino kino kūrėjus – 2010-aisiais režisierius David Fincher, lydimas scenaristo Aaron Sorkin, pristatė tris Oskaro apdovanojimus pelniusį filmą „Socialinis tinklas“ (angl. „The Social Network“), nušviečiantį „Facebook“ gimimą. Nors dalyvauti filmo kūrime M. Zuckerbergas atsisakė, filmą įvertino palankiai ir gyrė jį suvaidinusio aktoriaus Jesse Eisenberg gebėjimus. Biografinėje dramoje netrūksta intrigų, ilgų dialogų ir ginčų – juk „neįmanoma turėti 500 milijonų draugų, neįgijus nei vieno priešo“.
Yves Saint Laurent: „Mada praeina, o stilius – amžinas“
Mados ir technologijų industrijos – bene daugiausiai revoliucionierių savo gretose skaičiuojančios sritys. Viena ryškiausių asmenybių čia pasirodo esantis Yves Saint Laurent – genijumi vadinamas dizaineris, mados pasaulyje perversmus rengęs vieną po kito. Būtent jis sukūrė šiuolaikinės moters kostiumą – padabino ją šiandien klasikiniu laikomu kelnių kostiumu, įspraudė į karinį švarką, pasiūlė trapecijos formos drabužius, pristatė garsiąsias Mondriano sukneles ir suformavo visuomenės suvokimą apie prancūzišką madą. Vakarėliai, depresija, narkotikai, skambūs išsireiškimai, neblėstantis talentas ir didžiulė meilė – toks buvo Yves Saint Laurent gyvenimas už mados podiumo ribų.
Ypač audringą gyvenimą nugyvenęs, spalvinga asmenybe laikomas vyras negalėjo likti be kino industrijos dėmesio. Vienas įspūdingiausių mados guru skirtų filmų – dokumentinis „Yves Saint Laurent. Beprotiška meilė“ (pranc. „L'amour fou“, 2010), kuriame pagrindinis filmo pasakotojas, dizainerio gyvenimo draugas, verslininkas ir kolekcionierius Pierras Bergé, apnuogina intymiausias judviejų gyvenimo akimirkas. Penkis mados genijaus gyvenimo dešimtmečius aprėpianti juosta pasakoja apie svaiginantį legendos triumfą, šokiruojančius gyvenimo užkaborius ir visą gyvenimą jį lydėjusią meilę bei depresiją. „Yves Saint Laurent. Beprotiška meilė“ dvelkia neišpasakyta harmonija, estetika, rafinuotumu ir elegancija. Filme gausu spalvų, jausmų, emocijų ir meilės, persmelkiamos jausmingų ir nostalgiškų fortepijono akordų.
