Žinoma, Anele: keturmetis, kurį motina ilgam paliko, nesvarbu, dėl ko ir kaip, neišvengiamai junta nerimą ir baimę. Ypač jei jis gyvena tikt su vienu iš tėvų. Toks vaikas apskritai nesijaučia toks ramus ir saugus, kaip tas, kuris gyvena pilnoje šeimoje su abiem tėvais. Jūsų anūkui labai padėtų bendravimas su tėvu, jei, žinoma tik jų santykiai šilti, pagrįsti tėviška meile, kuri ūgtelėjusiam vaikui teikia daugiausia saugumo.
Tačiau jei šiuo metu esate vienintelis jam artimas žmogus, teks pačiai ir jo baimėmis pasirūpinti. Pirmiausia pasistenkite, kad anūkas su mama galėtų, nors ir retai, bet nuolat pabendrauti – internetu ar telefonu. Pasakokite jam apie mamytės darbą, įtikinkite, kad ši grįš, ir tiksliai pasakykite, kada. Keturmetis dar prastai orientuojasi laike, bet jo širdelės ramybei mamos grįžimo data labai svarbi, tai – diena, kurios ji galėtų viltingai laukti.
Beje, ar jūs pati nesate perdėm baiminga, nerimastinga, įsitempusi? Vaikai jautriai reaguoja į tokią artimųjų būseną, net slepiamą, ir ja užsikrečia. Jūsų pačių nutylėjimai, prietarai, migloti aiškinimai – tai jų baimių šaltinis. Norėdama padėti, pirmiausia pasistenkite nusiraminti pati.
Nustatyti, ar vaiko baimė normali, nėra taip paprasta, tačiau kai ką išsiaiškinti galite ir pati. Įvertinti vaiko baimės dydį padės trys klausimai. Kaip smarkiai vaikas bijo? Kaip dažnai išgyvena baimę? Kiek ši yra išplitusi?
Jei jūsų atžala bijo smarkiai, dažnai ir daug ko, patarčiau nedelsiant kreiptis į psichologą ar vaikų psichiatrą. Kartais pakanka net vienos ar kelių konsultacijų, ir reikalai pagerėja. Įsisenėjusias baimes įveikti sudėtingiau. Kuo vaikas vyresnis, tuo dažniau jis patiria ne normalią augimo baimę, o neurotinę. Taigi padėkime vaikams įveikti baimes laiku, nes jos savaime neišnyksta. Galbūt pati baimė ir „susitrauks“, bet jos paliktas šešėlis nuodys vaiko sielą.
Svarbu, kad baimingas vaikas gerai išsimiegotų. Miegas gydo savaime, o sapnai, jei tai – ne košmarai, padeda jo sielai atgauti ramybę. Kai keturmetis vaikas prašo pabūti drauge prieš miegą, neatsisakykite, prigulkite šalia. Toks pasiruošimas miegoti yra veiksmingiausias baimių bei košmarų „užkalbėjimas“, be to, apsnūdęs mažas žmogus yra ypač linkęs atsiverti. Neišradinėkite efektyvių migdymo būdų, o ramiai pabūkite kartu. Padės ir graži pasakaitė, ir lopšinė, apkabinimas, palaikymas už rankytės mingant. Gali padėti net pokalbis su mėgstamu vaiko žaislu, tarkime, meškiuku, žaismingas priesakas jam naktį saugoti jo draugo miegą. Gal turite tokį, kurį jam dovanojo mama? Svarbiausia – nepalikti vaiko vieno su jo baimėmis.
