„Tik šiek tiek nesulaukusi savo 100-ojo gimtadienio vakar mus paliko mano močiutė Valerija. O tie nugyventi 99 metai tikrai verti filmo, nes juose atsispindi ir mūsų bedalės tautos tragedija“, – feisbuke rašo A. Tapinas.
Šiuo įrašu Andrius Tapinas sutiko pasidalinti su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.
Visuomenininkas jautriai prisimena savo močiutę Valeriją bei jos įspūdingą gyvenimo kelią.
„Jauna gimnazistė įsimyli išvaizdų Širvintų dvarininko sūnų, jau prasidėjus karui susituokia ir 1944 metais gimsta dukra. Bet laimės nėra. Mano bočelis traukiasi į Vakarus ir vėliau į Kanadą, močiutė su kūdikiu lieka Lietuvoje, bet “gerieji kaimynai” įskundžia, esą ji partizanams neša maistą ir jos abi iškeliauja etapu į Sibirą.
Atsidūrusi Sibire močiutė apsidairo ir nusprendžia, kad čia likti ne variantas. Pasprunka nuo konvojaus ir su kūdikiu ant rankų grįžta į Lietuvą. Palei bėgius. Nemokėdama kalbos, be pinigų ir su kūdikiu ant rankų. Ir grįžta.
Bet sovietų okupuotoje Lietuvoje tenka gyventi su svetimais dokumentais ir svetima pavarde, ieškotis darbų, kad pragyventų ir neturėti jokių žinių apie karo karštinėje dingusį vyrą“, – prisiminimais apie močiutės Valerijos gyvenimą dalinasi A. Tapinas.
„Apie dailią merginą sukosi daug kavalierių, bet ji laukė. Tik po 10 metų ji sužinos, kad vyras gyvas, bet pirmą kartą kelioms dienoms jie pasimatys tik dar po 15 metų. Vėliau jis atvažiuos kartą per metus ir Lietuvai išsivadavus grįš čia visam laikui.
Kaip ten bebūtų, bet paradui mūsų nedideliame bute, kuriame gimiau ir užaugau, vadovavo ponia Valerija. Ko gero, buvau vienintelis šeimoje, kuris nejautė jos autoriteto, bendravau daug laisviau, bet žinojau, kada reikia pagirti – “klausykit močiutės, ji baigus gyvenimo universitetą”, todėl man buvo leidžiama labai daug kas. Bet ne viskas - įklimpti su naujais batais į cementą jau buvo per daug, kaip ir daug vėliau buvo didelis no-no, tėvams išvažiavus (tuomet jau gyvenom tame pačiame name, bet atskirai) ir man, pirmakursiui, susikvietus draugų ir draugių į vakarėlį peržengti triukšmo barjerą ir močiutė užlipusi iš savo pirmo aukšto buvo labai konkreti – “kurvelkos von”. Ir dabartinės mokslų daktarės, žinomos žurnalistės ir Auksinių Kryžių laureatės spruko iš vakarėlio neatsigręždamos.
Kai pareini pėsčiomis iš Sibiro, vakarėlį išvaikyti vienas juokas“, – prisiminimais apie savo brangų šeimos narį dalinasi A. Tapinas.
Kviečia atsisveikinti
„Atsisveikinimas su Valerija Rukšiene sekmadienį nuo 9 iki 12, Laidojimo paslaugų centre, M.K. Paco 4, II salėje. Vieno žiedo visiškai pakanka“, – feisbuko įraše prideda A. Tapinas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
