Laidos pradžioje E. Jakilaitis pristatys asmenį, į kurį laidoje bus lemta įsikūnyti profesoriui. Tai – 39 metų kirpėja Jūratė, gyvenanti Sedoje kartu su mechaniku vyru ir dviem vaikais. Jos sūnui – 7-eri, o 15-metė dukra šiuo metu išgyvena paauglystę. Be pagrindinių savo darbų, Jūratė su vyru puoselėja daržą bei turi namą, todėl neretai tėvams padėti tenka ir vaikams. Žinoma, pastarieji tą daro nenoriai.
Siekdamas dar geriau nupiešti A. Bumblausko įkūnijamos Jūratės paveikslą, E. Jakilaitis profesoriui užduos ne vieną situacinį klausimą. Vienas iš jų – koks galėtų būti šios moters laisvalaikis?
Kaip pastebės A. Bumblauskas, miestas, kuriame gyvena jo įkūnijama Jūratė, nėra labai didelis. Todėl, profesoriaus įsitikinimu, pramogų moteris turėtų ieškoti arba kiek toliau, arba pati originaliai jų prasimanyti.
„Jūratė galėtų ieškoti pramogų Mažeikiuose. Gal ten vyks koks koncertas, spektaklis, gal ji nueis į kino teatrą… Labai seniai buvau Sedoje – galbūt ir ji ką nors turi? Nežinau, ar būdamas Jūratės vietoje, norėčiau dalyvauti saviveikliniuose bendruomenės vakarėliuose. Man atrodo, kad ne. Bet galbūt Jūratė turi kokį „klastingą“ hobį. Pavyzdžiui, rinkti peteliškes. Tą, beje, darė ir Japonijos imperatorius“, – pastebės A. Bumblauskas.
Neslėpdamas nuostabos A. Bumblausko atsakymais apie Jūratę, E. Jakilaitis pripažins, jog jo įkūnijama moteris atrodo kaip itin įdomi asmenybė. „Nejaugi mes norėjome, kad ji būtų neįdomi?“ – šypsosis profesorius.
Tęsdamas pasakojimą apie A. Bumblausko įkūnijamą Jūratę, E. Jakilaitis duos užuominą, kad moteris vaikystėje buvo auklėjama katalikiškoje dvasioje. Koks jos santykis su bažnyčia galėtų būti dabar, kai yra užaugusi ir pati turi vaikų?
Anot A. Bumblausko, kitaip nei vyresni žmonės, gyvenantys Sedoje, jo įkūnijama Jūratė, matyt, į bažnyčią eitų tik tam, kad išvengtų apkalbų miestelyje.
„Jei man būtų 39 metai, svajočiau išvažiuoti į tokį miestą, kuriame būtų didesnė bažnyčia – ten nereikėtų aiškintis, kodėl kartais į ją nenueinu. Daržui laisvo laiko irgi neskirčiau, nes tai apskritai yra nuobodu. Geriau gaudyčiau drugelius. O rudenį ir pavasarį reikia juos aprašyti, išsiaiškinti, iš kur jie kilę“, – toliau savo įkūnijamos moters paveikslą pieš A. Bumblauskas.
Tiesa, didžiausias šios moters tikslas, kaip pasakos E. Jakilaitis, yra patogaus gyvenimo vaikams suteikimas. Tačiau pastaruoju metu paauglė dukra pasikeitė – jei anksčiau buvo geras vaikas, dabar į kiekvieną Jūratės žodį ji reaguoja pykčio priepuoliais. Nebepasakoja su kuo leidžia laiką, drabužiai būna prasmirdę tabaku… Ką būtų galima padovanoti tokiai dukrai artėjančio gimtadienio proga?
Originali A. Bumblausko sugalvota dovana sužavės žiūrovus. „Priešą“ mylime gerumu“, – savo sprendimą aiškindamas sakys profesorius, o vėliau pridės, kad pats elgtųsi kitaip, mat savo įkūnijamą Jūratę laiko protingesne už save.
Lygiai tokia pat originali A. Bumblausko reakcija bus ir tuo atveju, jei paauglė dukra savo mamai Jūratei netikėtai praneštų, jog daugiau nebeketina valgyti mėsos, nors anksčiai tą šeima darydavo kone kasdien.
„Klausčiau, kokius veganiškus receptus ji turi, o tada prašyčiau, kad išmokytų ir mane. Man visuomet atrodo, kad reikia nustoti valgyti mėsą, ir čia šneku ne tik kaip Jūratė, bet ir kaip Bumblauskas (juokiasi). O kodėl gi ne? Kodėl kandi savo draugui į užpakalį? Žinoma, manau, kad tai truktų tik mėnesį, bet kodėl nepabandžius? Vis įdomiau“ – sakys jis.
Kokių dar sprendimų imsis A. Bumblauskas, siekdamas išspręsti su paaugle diena iš dienos kovojančios mamos bėdas?
„Įsikūnijimas“ – šeštadieniais, 17.20 val. per TV3!
