Tapytoja Mykolė Ganusauskaitė, kuri nuo 14-kos metų jodinėja žirgais ir šiandien yra aistringa ansamblio „Poringės“ šokėja, sveikatos ir sveikos gyvensenos laidoje „Sveikas rytojus“ pasakojo, kad laviravimas tarp sėdimo ir stovimo darbo jos profesijoje yra neišvengiamas.
Pasak menininkės, būti tapytoja yra be galo įdomu, tačiau šį darbą sudaro du pagrindiniai etapai, reikalaujantys ir nemenko fizinio krūvio.
„Kurdami mes, tapytojai, turime praeiti pro du skirtingus procesus. Visų pirma, mes turime dirbti kompiuteriu, kurti portfolio, rašyti paraiškas ir piešti eskizus – tokie darbai yra atliekami sėdint. Kitas etapas – tapymas. Šiame procese mes dažniausiai stovime, kartais atsitūpiame ar pasistiebiame, nuolat judame pirmyn ir atgal. Laviruojant tarp sėdimo ir stovimo darbo didžiausios problemos iškyla tada, kai atsiranda rankų ir pečių skausmas. Kadangi su ranka viską rašau, trinu ar tapau, šie raumenys pavargsta ir įsitempia. Tuomet pajuntu, kad kūnas nori ilsėtis“ , – apie darbo specifiką pasakojo tapytoja M. Ganusauskaitė.
Fizinis aktyvumas gali padėti išvengti raumenų skausmo, tad tapytoja stengiasi kuo daugiau judėti.
„Natūralus judėjimas man yra labai svarbus, nes dažnai jaučiuosi „visa susisukusi“. Kai mažiau judu, pajuntu kaip sustingsta mano kūnas, dingsta energija ir nuotaika. Šis jaučiamas kūno sąstingis iššaukia ne tik raumenų skausmą, bet ir netaisyklingos laikysenos problemas. Visa tai man – lyg nuolatinis chroninis slogavimas, prie kurio esu įpratusi. Tačiau norėdama pagerinti savo sveikatą, dažnai renkuosi ne mankštą, o pasivaikščiojimus lauke su savo augintiniu, kurį noriu ar ne, privalau pavedžioti. Taip pat mane gydo ir šokių užsiėmimai, kurie ne tik atpalaiduoja mano kūną, bet ir pakelia nuotaiką“, – sveikatos gerinimo metodais dalinosi tapytoja.
Be malonių ir sveikatai naudingų pasivaikščiojimų bei aktyvių pomėgių, menininkė Mykolė išbandė ir kitą veiksmingą kūno atpalaidavimo būdą.
„Kai pradedu galvoti apie sportą ir kūną raminančius masažus, prisimenu sanatorijas, kuriose man labai gera. „Eglės sanatorija“ yra ta vieta, kurioje man labai patiko. Ją supa nuostabi gamta, aplink – pušynai, grynas oras ir vanduo. Taip pat ten esu dalyvavusi kaip plenerė – buvo neapsakomai šauni patirtis“, – kalbėjo Mykolė.
Tapytoja M. Ganusauskaitė pasakojo, kad yra išbandžiusi daugybę atpalaiduojančių programų, o po atliktų procedūrų visada atsiranda daugiau energijos ir jėgų.
„Pabuvusi sanatorijoje ir įgyvendinusi pilną programą suprantu, kad mano kūnas įprato judėti, sveikai maitintis ir atsipalaiduoti. Kurortuose man ypač patinka įvairios mankštos baseinuose ir vertikaliose voniose. Ten atliekami masažai, atpalaiduojančios vandens vonios, elektroterapijos ar limfodrenažai yra nuostabūs. Šis aktyvus fizinis judėjimas, sveika mityba ir įvairios procedūros suteikia kūnui naujų jėgų, energijos bei džiaugsmo“, – pasakojo menininkė.
Psichoterapeutas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Arvydas Balčius laidoje patvirtino, kad daugiau sėdintys žmonės, dažniau susiduria su raumenų sistemos problemomis.
Gydytojo teigimu, turėtumėme stengtis kuo mažiau sėdėti ir suprasti, kaip judėjimas veikia mūsų organizmą.
„Mes nesame sutverti sėdėti. Prasidėjus rytui, atėjus į darbą – mes sėdime. Tada, galbūt, randame laiko pietų pertraukai, bet neturime noro niekur eiti, tad maistą užsisakome ir mums jį atveža. Pavalgę, dažnai mes ir vėl sėdime. Retas, kuris atsistoja ir išeina pasivaikščioti. Baigę darbus mes ir vėl sėdame į automobilį, važiuojame namo, naudojamės liftu, kad tik nereiktų vaikščioti. Tačiau nelabai suprantame, kas vyksta mūsų organizme, kai nustojame judėti. Svarbu suvokti, kad stovint ar vaikščiojant visas mūsų kraujas, limfa tolygiai juda po visą mūsų organizmą. Judėdami mes alsuojame, nes krūtinės ląsta išsiplečia ir susitraukia. Taip pat judant yra varinėjamas kraujas ir palengvinamas jo patekimas į širdį. Tuomet pradeda dirbti ir mūsų skersaruožiai raumenys bei sąnariai“, – žiniomis dalinosi gydytojas.
Anot gydytojo A. Balčiaus, asmenims, dirbantiems nejudrų darbą, ypač naudojantis kompiuteriu, žymiai dažniau susiformuoja du skausmingi didieji blokai, galintys sukelti didesnes sveikatos problemas.
„Pirmasis blokas gali atsirasti kaklo srityje. Jeigu įtemptai žiurime į kompiuterį ar televizorių, mūsų kaklo raumenys vis labiau įsitempia, o tai suspaudžia kraujagysles ir smegenys nebegauna pakankamai deguonies. Tokiu atveju, smegenys pradeda gintis ir iššaukia žiovulį, kad atsipalaiduotų kaklo raumenys ir pagerėtų veninio kraujo nutekėjimas iš smegenų. Kitą bloką galime rasti juosmens, dubens organuose. Kuomet mes sėdime, mūsų keliai ir kraujagyslės susilenkia nebeleisdami kraujui normaliai tekėti, o tai iššaukia kraujotakos sutrikimus“, – apie didžiuosius kūno blokus pasakojo specialistas.
Kaip teigė gydytojas, šių blokų vystymasis gali paskatinti ir didesnių ligų atsiradimą.
„Iš šių problemų gali išsivystyti ir rimtos ligos. Pavyzdžiui, moterims gali atsirasti mažojo dubens susirgimai, gimdos kaklelio ir kiaušidžių bėdos. Vyriškosios lyties atstovams gali prasidėti problemos su prostata“, – kalbėjo medikas.
Gydytojo A. Balčiaus teigimu, norint pagerinti gyvenimo kokybę ir nebejausti fizinio raumenų skausmo, privalome prisiversti daryti vieną reikšmingą dalyką.
„Tam, kad mūsų kraujotaka veiktų normaliai, į savo dienotvarkę turėtumėme įtraukti judėjimą. Paprastas pasivaikščiojimas arba kelių pratimų atlikimas gali tikrai pagerinti bendrą savijautą. Dabar daugybė išmaniųjų programų gali paskatinti atsistoti ir kažką padaryti. Netgi darbo
vietoje, ypač ofisuose, kur esantis dirbtinis šildymas, neigiamų aerojonų trūkumas gali sukelti džiūstančias akis, nosį ir burną, gali paskatinti sugalvoti, kaip aktyviai bei produktyviai išnaudoti laisvą laiką. Judėjimas padeda tiems, kurie dirba kompiuteriu bei patiria stresą. Aktyvus laiko leidimas degina streso hormonus ir suaktyvina organizmo kraujotaką“, – apie judėjimo naudą kalbėjo A. Balčius.
Norintys pakeisti savo rutiną, anot specialisto, turėtų atsižvelgti į siūlomas poilsio programas ir į vieną paprastą, bet efektingą metodą.
„Visiems rekomenduočiau išmokti išeiti iš savo rutinos ir komforto zonos. Visada galime išvažiuoti pailsėti į kurortus, ten aktyviai dalyvauti procedūrose, nuolat judėti. „Eglės sanatorijoje“ esantys baseinai, atpalaiduojančios vandens vonios – puikus būdas atgaivinti kūną. Vaikščiodami, judėdami, būdami vertikalioje padėtyje arba plaukdami vandenyje tikrai įgausime daugiau jėgų ir energijos. Taip pat, moksliniais tyrimais buvo įrodyta, kad normaliai žmogus informaciją gali priimti tik 45 minutes. Taigi, po tiek laiko privalome daryti 10-15 minučių judėjimo pertraukas. Prisiminkite tai ir nuo to bus tik geriau“, – geros savijautos receptais dalinosi specialistas.
„Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 val. per TV8 televiziją!
