„Didžioji dalis filmo veiksmo vyksta Tarptautinėje kosminėje stotyje, tad turėjome kino studijoje sukurti jos prototipą. Tam pasirinkome Londono priemiestį, kur neskaičiuodamas darbo valandų ir, greičiausiai, net nemiegodamas su savo komanda dirbo produkcijos dizaineris Nigelas Phelpsas. Studijoje jis detaliai atkūrė stoties interjerą, o prieš tai marias laiko praleido bendraudamas su NASA specialistais ir tyrinėdamas enciklopedijas“, – pasakoja filmo režisierius Danielis Espinoza, 2012 metais išgarsėjęs savo veiksmo juosta „Nesaugus prieglobstis“.
Kūrėjas neslepia, kad „Gyvybė“ buvo didžiulis iššūkis visai komandai. Jiems ne tik teko kaip įmanoma tiksliau atkurti tikrą kosminės stoties vaizdą, bet ir gerokai paprakaituoti „piešiant“ veiksmą kosmose.
„Mane be galo įkvėpė 1979–ųjų juosta „Svetimas“. Mačiau ją gal šimtą kartų ir svajojau kažkada sukurti kažką panašaus. Neslėpsiu: vilioja iššūkiai, kai norint sukurti filmą, turi perskaityti kalną mokslinės literatūros ir susitikti su daugybe profesionalų”, – sako D. Espinoza.
Būtent dėl to jis, kviesdamas filmuotis R. Reynoldsą ir J. Gyllenhaalą, juos iškart įspėjo: ruošiantis filmavimams teks ištverti ekstremalius išbandymus.
„Kai jis man pasakmbino ir pasakė, kad turėsiu kurį laiką gyventi ir treniruotis taip, kaip tai daro tikri astronautai, nudžiugau. Iškart sutikau, nes norėjau patirti kažką naujo. Tačiau vėliau, kai teko treniruotis sunkiau nei vaidinant kurį nors iš mano herojų aptemptu kostiumu, supratau, į ką įsivėliau. Mano organizmui labai nepatiko antigravitacija, jaučiausi taip, tarsi nuolat būčiau apsinuodyjęs maistu. O filmavimų metu teko daug „skraidyti“. Kai drauge su mumis aikštelėje pasirodė visokie chiropraktikai, nusijuokiau, pagalvojęs, kad jie čia tikrai neturės, ką veikti. Tačiau kai visą dieną praleidi taip, lyg be pertraukų sportuotum treniruoklių salėje, supranti, jog be pagalbos neapsieisi“, – iššūkius filmuojantis prisiminė R. Reynoldsas.
Trileris „Gyvybė“ pasakos apie šešis Tarptautinėje kosminėje stotyje dirbantis astronautus, kurie ima tirti iš Marso gautą mėginį. Jame, pirminiais mokslininkų duomenimis, gali slėptis žmonijai iki šiol nežinoma gyvybės forma. Prielaida pasitvirtina: mėginyje randamas vienaląstis organizmas. Pirminis astronautų jaudulys ir susižavėjimas dar labiau išauga, kuomet ląstelė, paveikta stoties laboratorijos sąlygų, ima dalintis ir augti. Netrukus astronautai jau stebi žemiškos žolės ūglio formą įgavusį padarėlį ir neabejoja radę nepaneigiamų įrodymų, kad žmonės Visatoje – ne vieni. Tačiau ar ši svetima gyvybės forma išties yra tokia nepavojinga, kokia atrodo (ar galbūt apsimeta)? Ar gali būti taip, kad didžiausias žmonijos atradimas netrukus pavirs didžiausia žmonijos grėsme?
Atsakymus į šiuos intriguojančius klausimus sužinosime jau kovo 24 dieną, kuomet įvyks pasaulinė kosminio trilerio „Gyvybė“ premjera.
Filmo anonsas:
