Nacionalinio dramos teatro meno vadovas Audronis Liuga kalbėdamas apie savo veiklą valstybiniame teatre pabrėžė, kad darbo imtis sutiko tik su sąlyga, kad bus visiškai atsakingas už teatro meninės programos sudarymą. Tikslus vienas iš svarbiausių teatro žmonių Lietuvoje įvardino labai pragmatiškai – nacionalinis dramos teatras turi tapti moderniu, aktualiu ir būti arčiau žiūrovų.
Kodėl Lietuvoje reikalingas nacionalinis teatras
A. Liugos teigimu, nacionaliniam dramos teatrui būtinos esminės permainos. „Šis teatras turi tapti modernus ir suvokti savo šaknis bei ištakas. Tapti veržlus ir aktualus. Pabrėžiu tai, kad aktualus ne vienai dienai, bet aktualus gilumine prasme, ji turi atsakyti į klausimą, kodėl Lietuvoje reikalingas nacionalinis teatras.
Sakyčiau, kad mūsų užduotis pirmaisiais savo naujais darbais ir tuo nauju veidu, kurį kuriame, repertuaru jis turi atsakyti į šį klausimą. Mes negalime dangstytis kažkokiomis tezėmis, įstatais. Anksčiau buvo žaidžiama žodžiais, kad štai įstatuose parašyta viena ir mes negalime to daryti arba vienas menininkas mums simpatiškas, o kitas ne ir pan. Galiausiai viskas sugriūna.
Teatras turi būti arčiau visuomenės, arčiau žmonių, kurie čia šiandien gyvena. Jis turi atsiverti tai visuomenei per tuos naujus darbus tam, kad Lietuviai gyvenantys ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje galėtų rasti tai, kas jiems būtų aktualu, įdomu ir prasminga. Taip pat ir skirtingų kartų atstovai ‒ tiek vyresnioji, tiek jaunesnioji, tiek ir pati jauniausia“, ‒ kalbėjo meno vadovas.
Kaip sakė A. Liuga, repertuaro atnaujinimas yra pirmasis veiklos etapas. „Teatras pirmuoju žingsniu atnaujins repertuarą, pakviesdamas į jį spektaklius, kurie yra svarbūs kaip tikrai iškilūs meno kūriniai. Žiūrint į pirmuosius pakviestus spektaklius galbūt kai kam kils klausimų, kad joje yra du vardai – Gintaras Varnas ir Oskaras Koršunovas.
Visgi noriu priminti, kad nuo pat mūsų darbo pradžios vyksta derybos su Eimuntu Nekrošiumi, jis šiam teatrui spektaklį pasiūlė viename iš pirmųjų susitikimų. Susitikome ir su Rimu Tuminu, šis režisierius turi išskirtinę teisę statyti mūsų teatre jam įdomų kūrinį. Mes bet kada esame pasirengę grįžti prie to pokalbio. Noriu pasakyti, kad tas menininkų spektras pakankamai platus nacionalinio teatro misijai vykdyti ir neapsiriboja dviem mūsų kartos režisieriais“, ‒ akcentavo jis.
Naujame sezone – premjerų gausa
Rimtam atsinaujinimui pasiruošę naujieji teatro vadovai iki naujų metų ketina pristatyti net šešias premjeras. „Jos apims tris scenas, o gal ir keturias. Viena vertus mes šiek tiek spaudžiamės, nes kai pradėjome rengti naujų spektaklių repeticijas pamatėme, kad nors teatras atrodo didelis, visas jas, taip pat ir išleidimo vietas sutalpinti bus labai sunku. Norėčiau, kad ne tik kaip scena, bet ir kaip aikštelė, kurioje būtų rengiami tam tinkamos stilistikos darbai veiktų dekoratyvinės dirbtuvės. Premjeros apims skirtingas erdves ir jas kurs tiek pripažinti teatro meistrai, tokie kaip J. Vaiktus, O. Koršunovas, G. Varnas, tiek ir jauni žmonės, debiutuojantys režisieriai, studentai“, ‒ akcentavo meno vadovas.
A. Liugos teigimu, spektakliai naujajam repertuarui parenkami tikslingai. „Tie darbai nebus kratinys dalykų, kuriuos atnešė vienas ar kitas autorius. Mano siekiamybė yra tokia, kad šio teatro repertuaras būtų formuojamas kryptingai. Kad naujas repertuaras išsiskleistų kaip puokštė ir vienas su kitu tam tikras sąsajas, kad būtų aišku, kodėl yra statomas vienas darbas ar kitas, kodėl spektakliai išdėstyti greta, kad jie turėtų labai aiškią motyvaciją. Dirbant su nauju repertuaru kalba ir vyko ne apie tai, ką režisierius ketina statyti, o ką teatras nori, kad jis pastatytų“, ‒ sakė jis.
Pirmoji premjera publikai bus pristatyta spalio pradžioje ‒ tai Janos Ross mažojoje scenoje statoma pjesė „Chaosas“. Lapkričio mėnesį J. Vaiktus pristatys spektaklį pagal Henriko Ibseno pjesę „Tautos priešas“. Vėliau O. Koršunovas išleis premjerą pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę „Išvarymas“. Taip pat lapkričio mėnesį spektaklį pagal Tomo Mano kūrybą repetuoti pradės G. Varnas. Koks rašytojo kūrinys tai bus, kol kas nenuspręsta. Mažesni darbai bus pristatomi neseniai atidarytoje studijoje. A. Liuga pabrėžė įvestą naują tvarką, pagal kurią kūrybinės grupės teatro meno tarybai turi pristatyti savo idėjas, jas ginti.
Spektaklių „eskizai“ ir teatro kūrėjų bendravimas su žiūrovais
Sezono naujiena taip pat bus naujo, eksperimentinio pobūdžio spektakliai. „Aš nenoriu sakyti, kad teatras žiūrovams turėtų rodyti „pusfabrikačius“ ‒ tai nėra tikslas. Yra tam tikri darbai, susiję su šios studijos erdve. Galima sakyti, kad jie yra eksperimentinio pobūdžio arba juose bandoma apčiuopti kažkokias kitokias teatro galimybes. Tai ne šiaip eksperimentas vardan eksperimento, bet pavyzdys teatro, kuris gali gimti „čia ir dabar“, labai arti žiūrovo.
Ieškoma būdų kaip galima bendrauti su publika be pastatymuose naudojamų papildomų priemonių. Tokio teatro gimimui reikalingas aktorius ir žiūrovas. Svarbu, kad tam tikroje stadijoje aktorius atsivertų žiūrovui, pakviestų jį į kūrybinį procesą. Pačiam kūrėjui darbas taptų produktyvesnis, nes toks susitikimas būtent skirtas pamatyti, kokia yra žiūrovo reakcija. Tai yra šiek tiek kitokia teatro kūrimo praktika, kuri yra populiari žymiuose Europos teatruose“, ‒ tvirtino A. Liuga.
Pirmas savotišką spektaklio eskizą primenantis darbas naujoje studijoje bus pristatytas gegužės 6 d. Pagal prancūzų dramaturgo ir režisieriaus Joelio Pomra pjesę „Šitas vaikas“ vaidins pirmo kurso kino aktorystės studentai, su kuriais kaip pedagogė dirbs aktorė Viktorija Kuodytė.
Panašiu būdu bus pristatomas ir suomių dramaturgo Jukkos Jokelos pjesė „Fundimentalistai“. Ją repetuoja Jonas Vaitkus, o galutinę spektaklio versiją vaidins dvi skirtingos „sudėtys“. Pirmoje grupėje – Povilas Budrys ir Rasa Samuolytė, o antroji sudėtis ‒ Neringa Bulotaitė ir Remigijus Bučius.
Anot A. Liugos dauguma ruošiamų naujų spektaklių yra tokie, kuriuos būtų lengva „išvežti“ gastrolėms po Lietuvą, kurie galėtų būti rodomi ne tik teatruose. „Tai daroma tam, kas šis teatras galėtų nuvežti spektaklius į mokyklas, klubus, vietas, kuriose anksčiau niekas iš teatrų nevažiuodavo. Kad mes galėtume nuvažiuoti, pasitiesti kilimėlį ir vaidinti tai auditorijai, kuri neateina į Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatrą ar Šiaulių dramos teatrą. Susitikti su jaunais žmonėmis ir kalbėti, apie tas problemas, kurias mes keliame naujuose studijos darbuose“, ‒ sakė jis.
Nacionalinės dramaturgijos festivalio „Versmė“ atgaivinimas
Anot A. Liugos, labai svarbu atgaivinti ir įkvėpti naują gyvybę tradiciniu tapusiam nacionalinės dramaturgijos festivaliui. „Jau paskelbtas kvietimas teikti paraiškas, idėjas. Pabrėžiu tai, kad šiais metais neprašome teikti pjesių. Manau, kad tai neproduktyvu, kai žmonės parašo tekstus, siunčia juos čia ir tikisi, kad tos pjesės bus pastatytos.
Prašome teikti idėjas, o tos, kurios bus atrinktos būtų vystomos šiame teatre kartu su aktoriais ir režisieriais. Iš plėtojamų idėjų ir gimtų tie eskizai, kurie būtų pristatomi publikai. Dalis jų galbūt netgi virstų į spektaklius, kurie būtų sezono premjeros. „Versmes“ ketiname atidaryti lietuviškos pjesės premjera, o darbai, kurie būtų atrinkti kaip kūrybinės idėjos, būtų plėtojami ir ugdomi“, ‒ kalbėjo meno vadovas.
