Vasaros mėnesiai turi ir labai įdomius liaudiškus pavadinimus. Birželis – Beržė, Jaunis, Mėšlinis, Sėtinis, Visjavis. Liepa – Šienapjūtis, Griežlinis, Putpelinis, Medunešis, Ungurinis, Šaminis. Rugpjūtis – Pjūtė, Šilinis, Grikinis, Drevinis, Degėsis, Paukštlėkis.
Lotyniškieji vasaros mėnesių pavadinimai turi įdomią atsiradimo istoriją: birželis (lot. Iunius) kilęs iš deivės Junonos vardo; liepai (lot. Iulius) Julijaus Cezario garbei vardą suteikė Markas Aurelijus; rugpjūtis (lot. Augustus) pavadintas Cezario sūnėno Augusto garbei.
Iki pat XIX amžiaus pradžios mokiniai neturėjo vasaros atostogų. Atostogos mokiniams buvo skiriamos priklausomai nuo to, kur buvo mokykla – miestiečiai atostogaudavo kiekvieną metų ketvirtį, bet kiek trumpiau nei kaimiečiai, kurių mokyklinės atostogos buvo pavasarį ir rudenį, t.y. tada, kai buvo daugiau darbo sodinant ar renkant derlių.
Karštą vasarą Eifelio bokštas būna net 15 cm aukštesnis. Taip nutinka dėl metalo plėtimosi karštyje.
Pagonys turėjo tradiciją vestuves kelti vasarą, per pilnatį. Tradiciškai buvo geriamas midus – būtent iš čia kilo medaus mėnesio pavadinimas.
Šaldytų sulčių ledus 1905-aisiais sugalvojo 11-metis berniukas Frankas Eppersonas. Anuomet buvo populiarūs vandeniui vaisinį skonį suteikiantys milteliai. Vaikas pasigamino stiklinę tokio gėrimo, joje paliko pagaliuką, kuriuo maišė, ir neišgėręs paliko namų kieme. Gėrimas pernakt virto šaldytų sulčių ledais. Frankas savo vaikiško užmaršumo sukurtą vasaros skanėstą patentavo 1924-aisiais.
