„Tik nesureikšminkite mano gimtadienio. Yra labiau nusipelniusių žmonių. Čia tik mano šventė, todėl atsakiau visų interviu ir pasiūlymų filmuotis, - sako žinoma televizijos moteris. - Gimtadienio šventę perkėliau į šeštadienį. Pakviečiau visus savo draugus, su kuriais dabar retai susitinkame. O jų suradau daug per savo ilgą gyvenimą“.
Su draugais Algimanta švęs restorane. „Kai toks jubiliejus – būtinai priklauso restoranas, - juokiasi „Girių horizontų“ vedėja. – Bus kaimo kapela, padainuosime, rimtai pasišoksime. Mes visada daugiau dainuojame, negu kalbamės. Mano draugės – Izolda Keidošiūtė, Larisa Kalpokaitė, Dalia Daugirdienė, Birutė Kėrienė - mėgsta padainuoti“.
Pasak Algimantos, šešiasdešimt metų – daug, ir tai neteisinga. „Ko čia maivytis, esu močiutė, mano interesai kiti. Ir nors Izolda Keidošiūtė mėgsta kartoti poeto Algimanto Baltakio žiodžius, kad senatvė – tai liūdna gatvė, bet aš į metus žiūriu realiai. Jei nesergi, tai viskas gerai. Labiausiai mane džiugina anūkas, jam dveji. Pirmi žingsniai, pirmi žodžiai – viską mačiau ir girdėjau, džiaugdamasi, kad galiu būti šalia“.
Žurnalistė, per savo karjerą vedusi prestižines žinių laidas, gyvenimo būdo žurnalus, laimę sako atradusi „Girių horizontuose“.
„Čia visai kitoks gyvenimas. Tiek grožio ir gėrio pamačiau ją kurdama. O už tai dar ir pinigus moka! Manau, kad nėra kito žurnalisto, kuris būtų tiek Lietuvos apvažiavęs“.
Kaip vieną ryškiausių filmavimų Algimanta prisimena, kaip praėjusią žiemą rengė pasakojimą apie tetervinų vestuves.
„Buvo šeši šalčio, o mes, apsikaišę šakomis, su operatoriumi po eglėmis naktį budėjome ir laukėme ryto, kol atskris tetervinai. Kai prasidėjo tuoktuvės, apėmė nenusakomas jausmas. Tai įspūdingiausias momentas iš visos žurnalistinės karjeros. Kai laida pasirodė eteryje, ant savo automobilio radau užkištą laiškutį – šiltą padėką už nuostabią laidą“.
