Naujienų portalui tv3.lt politikė sutiko papasakoti apie tai, kaip atsipalaiduoja po darbų, prisiminė drąsų poelgį mokyklos laikais ir atskleidė, kokių nemalonių pastabų apie save jai vis dar tenka išgirsti.
„Geriausiai atsipalaiduoju vaikščiodama miške, būdama tyloje su šeima. Žiemą puikiai išnaudojame slidinėjimą, vasarą leidžiame laiką gamtoje. Kiekvieną savaitgalį stengiuosi būti gamtoje“, – pokalbį pradeda I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Moteris atskleidžia, jog visada randa laiko knygai, bei atrastai aistrai šokiams, kurių yra išbandžiusi ne vieną stilių. Visgi, dabar politikė apsistojo prie vieno – solo latino šokių stiliaus.
Nenorėtų, kad vaikai eitų į politiką
Užimtoje Seimo nario darbotvarkėje rasti laiko šeimai gali būti ypač sunku. Tris atžalas auginanti moteris sako, susikūrusi griežtą tradiciją, kurios laikosi kasdien, kad galėtų prie šeimos atsiriboti nuo darbų: „Kasdien bent valandą dedu telefoną į šalį, nusiimu išmanųjį laikrodį ir skiriu laiko vaikams.
Pavakarieniaujame kartu, pasikalbame. Stengiuosi jiems padėti išspręsti su mokslais kylančius iššūkius. Visada jiems perskaitau pasaką vakare.
Savaitgaliais stengiuosi susiplanuoti kuo mažiau renginių. Čia man labai pasitarnavo koronaviruso pandemija, renginių sumažėjo, jie vyksta nuotoliniu būdu. Tad mano savaitgaliai būna su šeima“.
„Sakyčiau, kad esu reikli mama, tačiau supratinga, pagarbi savo vaikams, empatiška. Stengiuosi suprasti kiekvieno vaiko individualius jausmus, charakterio savybes ir pagal tai ne vienodai su visais bendrauti, bet atsižvelgti į kiekvieno poreikius.
Man atrodo, kad pagarba ir bandymas įsiklausyti sukuria glaudų ryšį tarp mamos ir vaiko“, – svarsto I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Ar parlamentarė norėtų, jog jos vaikai taip pat pasuktų į politiką? Moteris atskleidžia, jog kai vyko mitingai prie Seimo, vyresnioji jos dukra labai domėjosi, kodėl žmonės protestuoja, bei kokie sprendimai juos neramina.
„Bet kol kas jokių pareiškimų, kad nori būti politikais, nėra, ir ačiū Dievui“, – kvatoja I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Aistra politikai – iš vaikystės
Ievos Kačinskaitės-Urbonienės meilė politikai gimė dar mokykloje – mergaitė ėmė dalyvauti mokinių savivaldoje, o būdama aštuntokė jau tiksliai žinojo, kad nori studijuoti politikos mokslus ir ėmėsi veiklos jaunimo organizacijose. Dėl šių veiklų teko pasistengti ir moksluose – tėvai turėjo griežtas taisykles.
„Moksliukė niekad nebuvau, bet pažymiai buvo geri – tėvai buvo labai griežti. Jei būtų blogi pažymiai, būčiau negalėjusi dalyvauti jaunimo veiklose“, – pasakoja parlamentarė.
Būdama moksleivė, Ieva Kačinskaitė nebijojo ir pastovėti už save. Moteris prisiminė drąsų savo poelgį mokykloje kilus nesutarimams su viena mokytojų.
„Pirmoje gimnazinėje klasėje matematikos mokytoja dėl mano jaunimo veiklos nebuvo draugiškai nusiteikusi mano atžvilgiu. Man atrodė, kad ji ir prastai dėstė tą matematiką.
Aš paprašiau mokyklos administracijos, kad man matematikos pamokas suderintų su kita klase. Norėjau būti su savo klase, todėl pasikeičiau tik matematikos mokytoją. Kaip mat pagerėjo ne tik pažymiai, bet ir mano pačios būsena.
Man tuo metu atrodė visiškai normalu, žiūrint atgal iš suaugusiųjų perspektyvos, ko gero paauglei tai buvo labai drąsu. Nežinau, kiek tai buvo diplomatiniai įgūdžiai, nes kartais ir nepavykdavo diplomatiškai pasakyti, ką galvoju. Bet drąsos, ryžto – tikrai padėjo įgauti. Jeigu mano vaikas šiandien taip padarytų – aš juo didžiuočiausi“, – pasakoja I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Jaunas amžius ir skaudūs gandai
Ieva Kačinskaitė į politiką atėjo labai jauna – vos dvidešimties metų ėmėsi pareigų Vilniaus miesto savivaldybės taryboje. Moteris neslepia – tada teko susidurti su įvairiausiomis neigiamomis replikomis apie jos jauną amžių.
„Pas mus vis dar gajus požiūris, kad politika – vyrų reikalas. Dabar jau esu sukaupusi nemažą stažą politikoje, tad to sumažėjo. Bet vis dar tenka išgirsti kokius nors juokelius, pašaipas, kad moterys turėtų ne į politiką eiti, o vaikus auginti – tik nebekreipiu dėmesio į tai“, – pasakoja I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Pasak politikės, komentarų naujienų portaluose ji neskaito – tai užteko padaryti vos vieną kartą, kad dingtų noras. Seimo narė prisimena, jog atsirado net žmonių, kurie abejojo jos kompetencija ir patekimo į politiką būdais.
„Kai mane išrinko į Vilniaus savivaldybės tarybą, pasirodė keli straipsniai apie jauniausią šalyje politikę. Buvo įdomu paskaityti, ką žmonės rašo komentaruose. Labai gerai atsimenu, buvo visko, net spekuliacijos apie karjerą per lovą. Nuo to laiko sau daviau pažadą neskaityti komentarų.
Feisbuke matau prasmę diskutuoti, aiškintis, parodyti kitą pusę. Portaluose komentatoriai daug drąsiau jaučiasi galėdami meluoti ir neatskleisti savo tapatybės“, – sako Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
